Nedidelėje prekybos įmonėje vadybininku dirbantis alytiškis Renaldas Zimblys „Lietuvos rytui“ sakė pastebėjęs, kad pradėjęs dažniau atsiskaityti kortele, o ne grynaisiais pajuto, jog jo mėnesio išlaidos padidėjo.
Kai R.Zimblio darbovietė atlyginimą pradėjo mokėti į banko sąskaitą, alytiškis iš pradžių kiekvieno mėnesio pradžioje iš savo sąskaitos pasiimdavo tiek grynųjų, kad užtektų pragyventi. Likusius taupė.
Ilgainiui šį įprotį nugalėjo patogesnis ir kai kuriais atžvilgiais saugesnis mokėjimo debeto kortele būdas.
Grynųjų iš bankomato jis pasiimdavo tik tuomet, kai nebūdavo galimybės už prekes ar paslaugas sumokėti kortele.
Po kelių mėnesių R.Zimblys pastebėjo, kad banko sąskaitoje kas mėnesį sutaupomų pinigų suma yra mažesnė. Jis ėmė įtarti, kad galbūt atsiskaitydamas kortele išleidžia daugiau.
„Kas tai – paranoja ar tikrovė?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Fizinis pojūtis – svarbus
Ar gali būti, kad vis dažniau už prekes ir paslaugas atsiskaitydami ne grynaisiais, o elektronine kortele lygiai taip pat prarandame ir taupymo įgūdžius?
Kitaip tariant, ar mūsų išlaidas didina ne tik brangstančios prekės ir paslaugos, bet ir nedidelis plastiko stačiakampis?
„Tai tiesa, – įsitikinęs psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius. – Yra toks psichologinis niuansas – kai mokame kortele, atrodo, kad niekas nepasikeičia. Tiesiog paduodame kortelę ir vėl ją pasiimame.
Kai už prekę ar paslaugą duodame grynuosius pinigus, fiziškai pajuntame, kad jų turėjome kišenėje, o dabar neturime.“
Pasak M.Daugelavičiaus, mokėti grynaisiais – kur kas labiau įtikinama, emocinga, ryšku.
Tada esą fiziškai patiriame, kad prarandame pinigus.
Naudodamiesi kortele, anot psichologo, tarsi pajuntame kažkokią mistiką – nei matome, nei paliečiame tai, kuo mokame.
Be to, mes ne taip rimtai priimame, kad sąskaitoje liko mažiau pinigų.
Ar primena lošimo namus?
Ar atsiskaitymas kortele bent šiek tiek primena lošimo namus, kuriuose lošiama iš žetonų, o ne grynųjų pinigų?
„Jei žmogus ant lošimo stalo dėtų grynuosius pinigus, jis su jais greičiausiai sunkiau išsiskirtų“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vis dėlto kaip pasiekti, kad patrauklesnis mokėjimo kortele būdas būtų ne toks skausmingas nei grynaisiais?
„Patarti ne taip paprasta, – kalbėjo M.Daugelavičius. – Jeigu neturime grynųjų ir mokame kortele, daugelis mūsų elgiasi ne taip atsakingai ir išleidžia daugiau.
Aš esu už tai, kad kuo daugiau mūsų išmoktų valdyti pinigus. Tačiau įgusti įmanoma tik naudojant grynuosius pinigus.
Kai žmogus išmoksta turėti kišenėje kelis tūkstančius litų ir jausti ne norą juos iš karto išleisti, o poreikį sąmoningai valdyti, tada jis gali pradėti sėkmingai naudotis kortele.
Tuomet jis jau gana atsakingai žiūri į pinigus ir jam nebelieka skirtumo, kaip atsiskaityti – kortele ar grynaisiais.“
Pasiduoda impulsyvumui
Su M.Daugelavičiaus nuomone greičiausiai sutiktų ir kai kurie jo užsienio kolegos.
„Elektroninės kortelės skatina labiau koncentruotis į tai, ką gauni ar perki, nei į tai, ką prarandi ar išleidi“, – įsitikinęs San Fransisko „Golden Gate“ universiteto psichologijos ir rinkodaros profesorius Kitas Yarrow.
Vadinasi, gali būti, kad mokėdami kortele mes neretai nusiperkame ne tai, ko mums iš tiesų reikia, arba daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia.
Pirkėjai, atsiskaitydami ne grynaisiais, tarkime, maisto prekių parduotuvėje, linkę į vežimėlį prisikrauti nesveiko maisto. Tai atskleidė Niujorko Cornellio universitete atliktas tyrimas.
Šios mokymo įstaigos rinkodaros profesorius Manojas Thomasas su kolegomis ištyrė 1000 pirkėjų įpročius vienoje maisto prekių parduotuvėje.
Išnagrinėjus jų šešių mėnesių pirkimo čekių duomenis paaiškėjo, kad atsiskaitantys kredito arba debeto kortele buvo linkę impulsyviai įsigyti nebūtinų ir nesveikų produktų.
Priežastis: mokėjimas plastikine kortele emociniu atžvilgiu abstraktesnis, o atsiskaitymas grynaisiais – konkretesnis.
„Atrodo, kad mokėjimas grynaisiais nesiskiria nuo mokėjimo debeto kortele, bet psichologiškai tarp šių atsiskaitymo būdų yra skirtumų.
Mokant kortele tampa sunkiau pagrįsti ir pateisinti savo pasirinkimą.
Tarkime, kodėl aš moku už gabalėlį sūrio torto, jei žinau, kad sūrio tortas nėra sveika?“ – žurnalui „Good“ sakė M.Thomasas.
Kaip valdyti pinigus?
Jums pažįstamas jausmas, kai parduotuvėse ir kavinėse savaitę pamojavus ir pabraukius elektronine kortele būna nejauku arba net baugu pažvelgti į savo sąskaitos likutį elektroninės bankininkystės sistemoje?
Vadinasi, jūs neplanuojate savo biudžeto ir esate linkę nepagrįstai išlaidauti.
„Tuos mitus, kad atsiskaitydami kortele žmonės išleidžia daugiau pinigų, aš girdžiu dažnai, – sakė asmeninių finansų patarėja Marija Bunkaitė. – Tačiau, mano manymu, tai labai priklauso nuo vieno ar kito žmogaus sąmoningumo.
Sutinku, kad psichologiškai didesnė tikimybė išleisti daugiau, kai matai ne grynuosius pinigus, o tik skaičiukus. Bet tai nėra visiems tinkama taisyklė.“
Pasak pašnekovės, yra kelios kategorijos žmonių ir jie elgiasi skirtingai.
Tie, kurie apskritai neskaičiuoja nei elektroninių, nei grynųjų pinigų, prisideda pilną krepšį, sumoka ir nekvaršina sau galvos.
Tie, kurie tarsi mano, kad mokėdami kortele atsiskaito kažkokiais mistiniais ne savo pinigais, aišku, yra linkę nepagrįstai išlaidauti.
Skaičiuojantys savo pinigus ir puikiai žinantys, kiek jų turi tiek grynaisiais, tiek banko sąskaitoje, paprastai neišleidžia daugiau, nei nusprendę.
Tiems, kurie jaučia ar žino, kad atsiskaitydami daugeliu atžvilgių patogesniu elektroniniu būdu išleidžia daugiau pinigų, M.Bunkaitė turi vienintelį patarimą – reguliariai sudarinėti biudžetą ir sąmoningai valdyti savo pinigus.
Kortelės tampa vis populiaresnės
Artėjant euro įvedimui Lietuvos gyventojai, atsiskaitydami už prekes, vis dažniau naudojasi mokėjimo kortelėmis. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus atsiskaitymas kortelėmis išaugo nuo 20 iki 25 proc., o per pastarąjį pusmetį – dar beveik 1 proc. punktu.
„Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, šiuo metu kortelėmis atsiskaito 64 proc. šalies gyventojų. Kortele visada, kai tik yra tokia galimybė, atsiskaito 13 proc. lietuvių.
SEB banko statistika liudija, kad Lietuvoje taip pat daugėja vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortele. Per pirmuosius 7 šių metų mėnesius prekybos vietose įrengta 22 proc. daugiau elektroninių kortelių skaitytuvų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
