Tai - „Eurobarometro“ duomenys.
Dauguma Lietuvos gyventojų – 84 proc. – baiminosi, kad euro įvedimas prisidės prie kainų didėjimo. Tai 9 proc. daugiau nei buvo balandį.
Jei aštuoni iš dešimties respondentų mano, kad euro įvedimas padidins kainas, tai 11 proc. (arba 7 proc. mažiau nei balandį) tikisi, jog šis valiutų pasikeitimas padės kainas išlaikyti stabilias. Kad euras Lietuvoje kainas sumažins, viliasi 2 proc. apklausos dalyvių. Balandį tokių buvo procentu daugiau.
Nepaisant didelių skaičių, atskleidžiančių Lietuvos gyventojų nerimą vis labiau artėjant naujos valiutos įvedimui, netrūksta respondentų, įžvelgiančių teigiamų pokyčių.
Pavyzdžiui, 86 proc. apklaustųjų atsakė manantys, kad, įsivedus eurą, bus patogiau keliauti į valstybes, kurių valiuta yra euras, 66 proc. – kad bus lengviau apsipirkti eurą naudojančiose valstybėse, 50 proc. – kad taps lengviau palyginti kainas, o 47 proc. sutiko, kad bus sutaupoma, panaikinus valiutos keitimo mokesčius.
Pusė apklaustųjų mano, jog šalyse, kurių gyventojai jau atsiskaito euru, ši valiuta turėjo teigiamą poveikį. Tačiau keturi iš dešimties respondentų mano priešingai – kad euras turėjo neigiamos įtakos.
Atlikus „Eurobarometro“ tyrimą paaiškėjo, jog daugiausia (73 proc.) gyventojų pasitiki Lietuvos banko pateikiama informacija apie euro įvedimą. Palyginti su balandžiu, tokių respondentų buvo 8 proc. daugiau. Po šios Lietuvos banko patikimiausiomis įvardijamos ES institucijos – 62 proc. apklaustųjų (balandį rezultatas buvo toks pat). Keturi iš dešimties respondentų sako pasitikintys informacija, pateikiama vartotojų asociacijų. Jei balandį taip atsakančiųjų buvo 40 proc., tai pastarosios apklausos rezultatais, jų 2 proc. daugiau – 42 proc. Komerciniais bankais pasitiki 39 proc. apklaustųjų arba 6 proc. daugiau nei balandį.
Tyrimo rezultatai rodo, kad esminė informacija, kuri, gyventojų nuomone, turėtų būti pateikta apie eurą, yra nacionalinės valiutos keitimo į eurus taisyklių laikymosi užtikrinimas (61 proc.), euro poveikis gaunamam atlyginimui ir turimoms sąskaitoms bankuose (60 proc.), kaip euras bus įvedamas Lietuvoje (58 proc.), socialinės, ekonominės ir politinės euro įvedimo pasekmės (56 proc.), vieno euro vertė (47 proc.) ir euro banknotų bei monetų išvaizda (36 proc.).
Lietuvai ruošiantis nuo 2015 m. įsivesti eurą, didžioji dauguma, 9 iš 10, Lietuvos gyventojų sako, jog jie sugebės prisitaikyti prie nacionalinės valiutos pakeitimo euru. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė – 51 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva yra pasirengusi euro įvedimui.
„Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad, palyginti su 2014 m. pavasariu, Lietuvos gyventojų informuotumas apie eurą padidėjo. Šiuo metu 70 proc. gyventojų teigia, jog jie jaučiasi esą labai gerai arba gana gerai informuoti apie eurą. 2014 m. balandį tokių gyventojų Lietuvoje buvo 50 proc. Taip pat 96 proc. gyventojų nurodė žinantys, kad Lietuva eurą įsives 2015 metais.
Parama euro įvedimui nuo šių metų pavasario beveik nepakito: 47 proc. respondentų (arba 1 proc. daugiau) sako, kad jie pritaria euro įvedimui, nepritariančiųjų yra 49 proc. (taip pat 1 proc. daugiau). Tačiau 50 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas valstybėse, šiuo metu naudojančiose eurą, joms turėjo teigiamą poveikį.
Vis dėlto 37 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų – 2 proc. daugiau nei šių metų balandį – nori, kad euras šalyje būtų įvestas kiek įmanoma vėliau. Tik 22 proc. (3 proc. daugiau, palyginti su balandžiu), norėtų eurą savo piniginėse matyti kiek galima greičiau. Tarp taip manančiųjų daugiau vyrų nei moterų. Moterys – priešingai – dominuoja tarp respondentų, kurie nori, kad euras būtų įvedamas kiek galima vėliau.
Paklausti apie euro monetas ir banknotus, 77 proc. Lietuvos gyventojų atsakė matę euro banknotus, o 49 proc. – juos naudoję. Atitinkamai 72 proc. nurodė, kad matė euro monetas, o jas naudojo 44 proc. Lietuvos gyventojų. Kad visoje euro zonoje naudojami banknotai yra vienodi, žinojo 42 proc. gyventojų, o 64 proc. gyventojų žinojo, kad euro monetų viena pusė yra vienoda, o kita skiriasi: joje pavaizduotas konkrečios euro zonos šalies sukurtas piešinys.
„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2014 m. rugsėjo 4-6 d. visoje Lietuvoje apklausus 1000 respondentų.
