Jo skaičiavimu, labiausiai apvalinimo kirmino pakandamos kirpyklų, restoranų ir kavinių paslaugų kainos. Tad jei daugelio prekių kainos turi tendenciją mažėti ar bent nedidėti, tai kirpyklų, restoranų paslaugų įkainiai demonstruoja bene didžiausią infliacijos tempą.
Ekonomistas juokauja: „Kai pamatau kokią „negražią“ kainą, čia pat galiu susilažinti, kad ji per pastaruosius keturis mėnesius buvo padidinta“.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, tai reiškia valdžios institucijų pralaimėjimą 0:1 prieš išradinguosius verslininkus. Tačiau tam yra objektyvios priežastys – priežiūros institucijos neturėjo galių anksčiau bausti verslininkų. Mat tik rugpjūčio 22-ąją inspektoriai ėmė tikrinti, ar verslo atstovai teisingai nurodo kainas litais ir eurais.
Kita vertus, G.Nausėdos manymu, kainų apvalinimas iš anksto reiškia, kad antrąkart – Lietuvoje jau ėmus cirkuliuoti eurui – to nebebus daroma. Dėl to vartotojams bus lengviau išgyventi kainų pokyčius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) per rugsėjį sulaukė daugiau nei pusantro šimto vartotojų klausimų, susijusių su euro įvedimu.
Kad verslininkai prekių ir paslaugų kainas paverčia patraukliomis ir patogiomis, pastebi ir daugelis į VVTAT besikreipiančių vartotojų. Žmonės atkreipia dėmesį, kad, tarkime, 3,99 lito kainavusi prekė perskaičiavus į eurus ji pasidaro 1,16 euro. Tačiau pardavėjas imasi gudrybių: parašo „negražią“ kainą litais – 6,87 lito, kuri perskaičiavus į eurus atrodo taip, kaip buvome įpratę iki šiol – 1,99 euro.
Gavusi tokį skundą VVTAT kreipiasi į prekių pardavėjus ar paslaugų teikėjus ir prašo paaiškinti, kodėl kainos didėjo, o kaip įrodymo prašo pateikti dokumentus. Dažniausiai verslininkai aiškina, jog kainas teko kelti, nes savo kainą padidino prekių gamintojas ar tiekėjas. Kita priežastis, kurią VVTAT darbuotojams dažnai tenka išgirsti iš verslininkų – nepaisant didėjusių išlaidų kelerius metus nekeista kainodara.
Pardavėjai ir paslaugų teikėjai tikina, jog prieš pakeldami kainą teiravosi vartotojų, ar šie sutiktų mokėti daugiau.
Lietuvos statistikos departamentas suskaičiavo, kaip keitėsi 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutinės mažmeninės kainos šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa.
Paaiškėjo, jog per mėnesį labiausiai pabrango malta natūrali kava – 14,6 proc., apelsinai – 9,8 proc., suskystintos dujos su pristatymu – 8,7 proc., suskystintos automobilinės dujos – 8,1 proc. Tačiau buvo ir pigusių prekių. Tai baltagūžiai kopūstai – 35,6 proc., bulvės – 34,6 proc., pomidorai – 30,4 proc., žaliosios vynuogės – 22,1 procento.
Paslaugų sektoriuje, liepą palyginti su rugpjūčiu, kainų svyravimas nebuvo toks ryškus. Labiausiai brango cheminis vyriško kostiumo valymas – 1,9 proc. ir moteriškų batelių pakulnių pakalimas – 1,2 proc. Iš stipriausiai pigusių paslaugų minimas moterų modelinis kirpimas, pigęs 0,3 procento.
Statistikos departamento specialistai teigia, jog esminiai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atstatymas panaikinus nuolaidas ir sezoniškumas.
