Tarp prisijungusių prie Geros verslo praktikos memorandumo yra prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Senukai“, „Apranga“, „Avitela“, „Drogas“, „Topo centras“, vaistinės „Benu“, „Camelia“, „Eurovaistinė“, degalinių tinklai „Statoil“, „Lukoil“, daugelis bankų.
Pasiruošimas – jau metų pradžioje
„Buvome vieni pirmųjų, prisijungę prie geros verslo praktikos memorandumo. Tai – viešas įrodymas, deklaravimas, kad formuojame sąžiningą kainodarą“, - sako „Senukų“ prekybos tinklo atstovė Laima Petraitytė.
Ji pasakoja, kad euro įvedimui „Senukai“ pradėjo ruoštis gerokai prieš oficialų paskelbimą, jog šalis priimama į euro zoną – jau sausį.
Vienas svarbiausių darbų buvo įdiegti programinę įrangą, kuri leistų visus kainoženklius suvienodinti, pateikti vienu dydžiu, šriftu, spalva, vienodai suapvalinti.
„Formuodami savo prekių kainoženklių stilistiką, pirmiausia atsižvelgiame į teisės aktuose nurodytas rekomendacijas, kad kainų litais ir eurais šriftas bei dydis būtų vienodas, kad neklaidintų pirkėjo, kad būtų lengva perskaityti kainas. Iš pirkėjų rimtų nusiskundimų dėl prekių kainoženklių nesulaukiame. Jei atsižvelgi į visas teisės aktuose nurodytas rekomendacijas, leidžia pirkėjui aiškiai matyti kainas“, - sako L.Petraitytė.
„Senukuose“ jau lankėsi kontroliuojančių institucijų atstovai, tačiau faktų, kad buvo prasilenkta su teisės aktais, neaptiko. „Tai dar kartą įrodo, kad ėmusis darbų iš anksto galima tinkamai pasiruošti, todėl ir savo prekių kainas litais ir eurais pradėjome rodyti nuo gegužės“, - kalbėjo „Senukų“ prekybos tinklo atstovė. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, prisijungimas prie memorandumo prekybininkams reiškia viešą įsipareigojimą perskaičiuoti ir skelbti kainas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pirkėjams – ženklą apie sąžiningą verslo elgesį euro įvedimo laikotarpiu.
„Vartotojai turi visišką pasirinkimo laisvę, todėl, nuspręsdami prekes ir paslaugas pirkti tik iš sąžiningų verslininkų, jie patys gali užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams euro įvedimo laikotarpiu“, – pabrėžė L.Vilimas.
Tikrina keliskart per dieną
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė teigė, jog net nebuvo minties neprisijungti prie Geros valios memorandumo.
„Tikime memorandumo idėja ir patys norime būti sąžiningi bei atviri savo klientams, kad jie patys ateitų ir įsitikintų, jog kainos perskaičiuotos sąžiningai. O memorandumo nuostatos ir teigia, kad prekybininkai prieš įvedant eurą nesiims kainų didinimo ir tuo nepasinaudos“, - sakė R.Saulytė.
Jos atstovaujamas prekybos tinklas, kaip ir „Senukai“, pasitikti eurą ėmė ruoštis jau metų pradžioje.
Buvo sudarytas planas, kokius darbus turėtų atlikti prieš įvedant eurą: suformuoti kainų etiketes, perskaičiuoti kainas, apmokyti darbuotojus dirbti dviem valiutomis, paruošti įrangą darbui su nauja valiuta.
„Kainos, kuriose nurodoma kaina litais ir eurais, Lietuvoje – gana neįprastas dalykas. Natūralu, kad žmonės linkę matyti mažesnę kainą, o kad suklydo, supranta jau atėję prie kasos. Mūsų žmonėms tenka išaiškinti, kartu nueiti prie lentynų. Kiek kebliau vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems suprasti visą kainoje pateiktą informaciją sudėtinga. Tačiau skundų, kad nesąžiningai kainas perskaičiavome, kad mūsų etiketės netvarkingos, nesuprantamos, nesame gavę. Nes rengdami etiketes atsižvelgėme ir į Lietuvos silpnaregių asociacijos duotus pastebėjimus“, - komentavo R.Saulytė.
Ji pasakoja, kad, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra parduotuvė, būna, kad kontroliuojančios institucijos į tą pačią prekybos vietą užsuka ir keliskart per dieną. Aktyvios ne tik valstybinės institucijos, bet ir vartotojų asociacijos. „Maximos“ atstovė sako neretai pastebinti, jog ir patys klientai užsuka į parduotuves su skaičiuotuvais, kad įsitikintų, ar teisingai perskaičiuotos kainos.
Gauna lipduką
Prie Geros valios memorandumo prisijungusių ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti ženklą „Perskaičiuota sąžiningai“, sąrašas viešai skelbiamas interneto svetainėje www.euras.lt. Prisijungti prie memorandumo galima užpildžius šioje svetainėje pateiktą prašymą ir atsiuntus jį per el. valdžios portalą arba atsiuntus el. paštu memorandumas@euras.lt.
Tačiau padarius pažeidimą, teisę į ženklą prarandama. Ženklas „Perskaičiuota sąžiningai“ privalo išsyk būti pašalintas iš prekybos ar paslaugų teikimo vietos, jo turi nebelikti reklamoje, visuomenės informavimo priemonėse, oficialiuose dokumentuose, nebenaudoti viešuosiuose renginiuose.
Ar prisijungę prie memorandumo verslininkai bei kiti prekių ir paslaugų pardavėjai kainas perskaičiuoja ir skelbia laikydamiesi nustatytų taisyklių, tikrina 17 priežiūros institucijų. Šių institucijų darbą kontroliuojančios ir koordinuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas sako, kad kiekvieną mėnesį per 10 darbo dienų Tarnyba apibendrina rinkos priežiūros institucijų prekybos ir paslaugų teikimo vietose atliktų patikrinimų dėl dvejopo kainų patikrinimo rezultatus ir duomenis apie nustatytus pažeidimus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir visuomenei.
Verslininkai, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų, gali būti įspėti ar baudžiami baudomis.
Už netinkamą kainų perskaičiavimą ir skelbimą ūkio subjektams numatytos sankcijos – nuo įspėjimo iki 10 000 litų baudos. Iš viso numatoma atlikti per 30 000 patikrinimų prekybos ir paslaugų teikimo vietose, patikrinimai atliekami visose Lietuvos savivaldybėse.
