Nors verslininkai mušasi į krūtinę, sakydami, jog kainų perskaičiavimas yra skaidrus ir sąžiningas, gyventojai piktinasi, kad būtent euro įvedimas tapo pretekstu kilstelėti kainas. Kai verslininkams pritrūksta gynybos argumentų, parodoma pirštu į kaimynus latvius ir sakoma, kad jų euro įvedimo patirtis nėra pati pozityviausia, tad kodėl mums turėtų sektis geriau. Ar iš tiesų kainos kyla?
Lietuvos statistikos departamentas pristatė 100 stebimų produktų kainų pokyčius per rugsėjo mėnesį. Stebėjimas atskleidė, kaip iš tiesų keičiasi prekių ir paslaugų kainos.
Trečdaliu pabrango pomidorai
Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alijeva kalbėjo: „Kainos stebimos aštuoniolikoje miestų. Nuo rugsėjo mėnesio stebime kainas ne tik litais, bet ir eurais. Stebėta apie tūkstantis įmonių ir prekybos vietų. Kainų registratoriai pastebėjo, kad iš litų į eurus buvo neteisingai perskaičiuota 2,3 procento kainų.“
Specialistės teigimu, kainų pokyčiams turi įtakos prekybos įmonių taikomos nuolaidos ir akcijos: kai akcijos baigiasi, kainos auga. „Analizuojame gamintojų ir importuotojų situaciją ir stebime jų įtaką kainoms. Sezoniškumas turi įtakos, kai kalbame apie daržoves ir vaisius“, – sakė N.Alijeva.
Kainų tyrimas atskleidė, kad labiausiai Lietuvoje brango pomidorai, mat jų kaina šoktelėjo net 27,1 proc., apelsinai – 9,5 proc., šampūnas – 5 proc., indų ploviklis – 3,7 proc., brango ir tualetinis popierius – 2,5 proc. Tiesa, kai kurie produktai pigo, pavyzdžiui, svogūnai pigo 32,8 proc.
Pastebėtas paslaugų kainų šuolis
Specialistės teigimu, prekės ir paslaugos ėmė brangti dar nuo 2013-ųjų, bet vėliau prekių kainos stabilizavosi, o štai paslaugų kainos toliau augo. „Paslaugų kainų kilimo tendencija akivaizdi, neturime informacijos, kad tai būtent dėl euro.
Labiausiai brangsta viešojo maitinimo paslaugos, brangsta kirpyklų paslaugos ir medicinos paslaugos“, – sakė Kainų statistikos skyriaus vadovė ir pridūrė, kad rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčio kainomis, pavyzdžiui, vyrų kirpimas pabrango apie du su puse procento.
Pasak N.Alijevos, kai kurių prekių grupių kainos vienais periodais augo, o kitais mažėjo, bet nuo praėjusių metų vidurio valstybės institucijų reguliuojamos kainos mažėjo. Vandens, elektros, atliekų ir nuotekų rinkimo, transporto, sveikatos paslaugų ir kt. soc. paslaugų kainos mažėjo.
Įdomi tendencija tai, kad reguliuojamos kainos mažėjo, tačiau tuo pat metu rinkos kainos augo.
Anot Statistikos departamento specialistų, tik su euro įvedimu kainų pokyčių sieti nereikėtų, nes ankstesnių metų tyrimai rodo labai panašias tendencijas. N.Alijeva teigė, kad bus stebimi kainų pokyčiai ir kitais šių metų mėnesiais, o po euro įvedimo dar pusę metų bus vykdoma aktyvi kainų stebėsena.
Gyventojai nerimauja dėl litų perskaičiavimo į eurus
„Per rugsėjo mėnesį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo 161 paklausimą, susijusi su euro įvedimu. Tarnyba daugiausia paklausimų sulaukė dėl prekių ir paslaugų kainų didėjimo (52 proc.) ir kainų nurodymo litais ir eurais (25 proc.), “ – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
Anot jo, vartotojai taip pat kreipėsi dėl kainų nurodymo neaiškiai ir klaidinančiai, netinkamai pritaikyto keitimo kurso arba netinkamai atlikto apvalinimo. Visi šie pranešimai buvo perduoti priežiūros institucijoms, kurios atliko patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose.
Vartotojų teisių specialistai sulaukė daug skundų dėl viešojo maitinimo paslaugų – restoranų kavinių (39 proc.) kainų pokyčių, nerimą vartotojams kėlė ir vartojimo prekių bei grožio ir sporto paslaugų kainų pokyčiai.
