Visi verslininkai žino euro kursą? Nieko panašaus

Rugsėjo antroje pusėje pradėjęs veikti portalas www.pranesu.lt jau turi sukaupęs kelis šimtus pranešimų apie gerus bei blogus verslininkų elgesio įvedant eurą pavyzdžių. Projekto vadovas Kęstutis Kupšys sako, jog iš kasdien gaunamų keliasdešimties pranešimų apie teigiamas ar neigiamas verslo praktikas prasižengimų – vos vienas kitas. Tačiau pašnekovas kalba apie tai, jog neretai verslininkų klaidos padaromos ne iš pikto, o iš nežinojimo.

Kaip teigė K.Kupšys, vartotojų atstovai kaimyninėse šalyse atviri – panašūs memorandumai ten norimo efekto nedavė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kaip teigė K.Kupšys, vartotojų atstovai kaimyninėse šalyse atviri – panašūs memorandumai ten norimo efekto nedavė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Oct 22, 2014, 11:04 AM, atnaujinta Jan 25, 2018, 3:34 AM

„Neretai pervertiname visuomenės žinias manydami, kad visi gali pasakyti euro ir lito kursą ir geba juo lengvai operuoti. Nieko panašaus. Duok dieve, jei pasako, kad euro kursas – 3,5 lito. Dar geriau, jei pasako 3,45 lito. Tačiau trečias ir ketvirtas skaičius – iš kosmoso srities. O kuo giliau važiuoji į provinciją, tuo šis klausimas sudėtingesnis. Turime pripažinti, kad neretai verslininkai, turintys prievolę keisti etiketes, dažnai kurso net nežino“, - patirtimi dalijasi K.Kupšys.

Žvelgdamas į projekto rezultatus, K.Kupšys teigia, jog sudėtinga būtų pasakyti, kokiose verslo šakose pažeidėjų daugiau: jų pasiskirstę panašiai visuose sektoriuose.

Aiškesnės tendencijos – kalbant apie verslininkų daromus pažeidimų tipus. Pasak pašnekovo, vieni nemoka tinkamai nurodyti dvejopų kainų – vietoj tikslaus konvertavimo užrašo du skaičius, tarkime – 7 litai ir 2 eurai.

Kitas dažnas pažeidimas – kainų gražinimas. „Pirkdavot kokteilį už 10 litų, o vieną dieną jis ėmė kainuoti jau 10,36 lito. Kodėl? Ogi dėl to, kad 10,36 lito – lygiai 3 eurai“, - teigia projekto www.pranesu.lt vadovas.

Jo teigimu, šis procesas – masinis, o tokio kainų tobulinimo banga praūžė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Idėja – pabendravus su kaimynais

Dar tik įsibėgėjančio projekto idėja kilo pabendravus su latvių ir estų vartotojų organizacijomis.

„Žinojome, kad vartotojų organizacijos privalo kontroliuoti verslininkus, nes šie nevengia euro įvedimu pasinaudoti savo klastingiems tikslams. Susitikome su latviais, estais ir pasirinkome sprendimą – sukurti interaktyvų žemėlapį, į kurį duomenis kraus ir mūsų komandos nariai, Lietuvoje kontroliuojantys prekybos ir paslaugų vietas, taip pat suteiksime galimybę informaciją žemėlapyje paviešinti kiekvienam norinčiam. Taip gauname ir visuomenės signalų“, - pasakoja K.Kupšys.

Anot jo, interaktyvus žemėlapis – gerokai veiksmingesnė priemonė verslininkams drausminti nei Geros verslo praktikos memorandumas. Kaip teigė K.Kupšys, vartotojų atstovai kaimyninėse šalyse atviri – panašūs memorandumai ten norimo efekto nedavė. Mat memorandumą pasirašę verslininkai – ir taip sąžiningesni.

Pašnekovas įsitikinęs – realų efektą duoda kitoks kelias: galimybė paaiškinti, proga ištaisyti klaidą, o jei to nepadaroma – nubausti. „Mes taip ir elgiamės: turime interaktyvų įrankį, kur visuomenė gali pranešti apie prasilenkimą su įstatymais, galime nuvažiuoti ir vietoje patikrinti pranešimo teisingumą. Jei aptinkame pažeidimą, galime padėti verslininkui klaidą ištaisyti. Pavyzdžiui, pasakyti, koks gi iš tiesų euro kursas“, - kalba projekto vadovas.

Nėra į ką badyti pirštu

Tiesa, interneto svetainė www.pranesu.lt – lietuvių sumanymas. Latviai, pasak K.Kupšio, turėjo gerokai didesnes tikrintojų pajėgas, kurios buvo pabirusios po šalies regionus, ten nuosekliai tikrino parduotuves.

Kaimynai pasakojo, jog tikrintojams parduotuvėje radus pažeidimą, tuoj atbėgdavo vedėja ir pažeidimą ištaisydavo. „Latvijoje visi žinojo, kad egzistuoja baudos, todėl skubiai taisydavosi. Niekas nenorėdavo baudų, skandalo, blogo viešumo, - sako K.Kupšys. - Lietuvoje matome geresnę situaciją – nėra į ką labai badyti pirštu. Nėra masinių pažeidimų požymių. Tai teikia vilčių. Lietuvoje stebime solidų euro įvedimo procesą ir nemasinį pažeidimų skaičių“.

Vis dėlto projekto www.pranesu.lt komanda, aptikusi piktybinius pažeidėjus, apie juos praneš Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tiesa, kol kas griebtis tokių priemonių neprireikė.

Komanda – mažesnė, nei turėta vilčių

www.pranesu.lt komandoje – keturi žmonės, nors pradžioje turėta vilčių, kad ji bus gerokai didesnė – 10-15 žmonių. Tačiau projektui įgyvendinti skirta mažiau lėšų nei tikėtasi, tad planus teko koreguoti.

„Mūsų komanda vis tiek neaprėps visos Lietuvos, todėl turime pasikliauti visuomenės sąmoningumu. Visi komandos nariai – vilniečiai. Vis dėlto gauname dalį asignavimų kurui, kad jie galėtų pasiekti ir kitas Lietuvos vietas“, - lrytas.lt kalbėjo projekto vadovas.

Gali pasigirti

Portale raginama skelbti ne tik apie prasižengusius verslininkus, bet ir apie tuos, kurie euro atėjimui ruošiasi nepažeisdami įstatymų. Tačiau ar tai nėra lengvas būdas pasidaryti reklamą?

„Nebijome verslininkų, kurie nufotografuos savo lentyną ir įdės nuotrauką su įrodymu, kad jų prekės perkainuotos teisingai. Tegul nebijo ir patys savęs pagirti, – ragina K.Kupšys. – Tikimės, kad jei verslininkas save pagyrė nesąžiningai, tą pamatys vartotojai. Be to, mes galime patikrinti ne tik informaciją apie nusižengimą, bet ir užsukti patikrinti pranešimų apie gerąsias verslo praktikas, kad įsitikintume, ar tai – tiesa“.

Projektas www.pranesu.lt bus įgyvendinamas iki ateinančių metų vasario. Tačiau gali būti, kad sausį bus nuspręsta projektą pratęsti.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.