Galvosūkių nesprendžia
„Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti sutartį dėl aprūpinimo grynaisiais pinigais. Dėl eurų saugojimo rūpesčių taip pat neturėtų kilti, mat vardan saugumo papildomos turimos apsaugos sutartys.
Reikalingą grynųjų pinigų kiekį apskaičiavo ir banke užsakė ir kosmetikos bei parfumerijos parduotuvės „Douglas“.
„Douglas LT“ valdybos narys, finansų direktorius Paulius Prižgintas svarsto, kad yra tikėtina, jog gruodį ir pirmosiomis sausio dienomis bankai bei inkasavimo paslaugas teikiančios įmonės susidurs su dideliu apkrovimu. Todėl protinga kuo anksčiau pradėti derinti grynųjų pinigų poreikį ir jų pristatymo terminus.
„Kuo anksčiau suderinami grynųjų pinigų pristatymo terminai, tuo vėliau gruodį jie pasieks prekybos vietas, taip sutrumpinant jų saugojimo laikotarpį iki šalyje įsigalios nauja valiuta. Kol kas viskas vyksta sklandžiai ir dėl to jokių problemų nepatyrėme“, - kalba P.Prižgintas.
Kad eurai į apyvartą nepatektų anksčiau laiko, jie turi būti saugomi seife ar saugykloje, aiškiai atskirti nuo kitų valiutų. Kaip tai bus padaryta, nėra griežtai reglamentuota.
„Mūsų įmonėje grynųjų pinigų kiekiai nėra labai dideli, taigi tam taip pat esame pasiruošę ir problemų kilti neturėtų“, - teigia „Douglas LT“ atstovas.
Greitojo maitinimo restoranų tinklo „McDonald's“ atstovai su euro įvedimu jau susidūrė kitose Baltijos šalyse. Todėl ir reikiamus euro monetų kiekius, kurių prireiks per pirmąsias savaites po naujos valiutos įvedimo, apsiskaičiavo remdamiesi savo restoranų patirtimi Latvijoje ir Estijoje.
„Vis tik manome, kad Lietuvoje jų reikės šiek tiek daugiau, nes atsiskaitančiųjų mokėjimo kortelėmis procentas Lietuvoje yra kiek mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Šiuo metu bendraujame su keliais šalies bankais, siekdami išsirinkti palankiausią pasiūlymą monetų tiekimui. Esame atidūs, skaičiuodami reikalingus monetų kiekius, nes per pirmąsias keturias dienas dėl bankų darbo specifikos negalėsime pasipildyti atsargų, jeigu jos baigtųsi. Šiuo dviejų valiutų laikotarpiu, manome, reikės daugiau monetų nei įprasta, nes žmonės litus į eurus keis atsiskaitydami už įvairius smulkius pirkinius“, - lrytas.lt teigė „McDonald's“ marketingo direktorius Baltijos šalims Marius Stonkus.
Greitojo maisto restoranuose litams ir eurams jau parengti atskiri stalčiai kasose. Artimiausiu metu laukiama kitos reikalingos įrangos – valiutos tikrintuvų ir monetos skaičiuotuvų. Vien į šiuos įrenginius investuota apie 10 tūkst. eurų.
Daugelis nesuka galvos
Vis dėlto šios įmonės – iš retesniųjų būrio.
„Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.) grynųjų eurų iš anksto užsisakyti neketina.
„Grynuosius pinigus naudojančios įmonės turės pasirūpinti eurų banknotais ir monetomis, kad galėtų be trikdžių tęsti veiklą ir po sausio 1-osios, kuomet grąžą bus galima atiduoti tik eurais. Tačiau daugelis įmonių vis dėlto delsia ir yra linkusios grynųjų pinigų klausimą atidėti Naujųjų metų išvakarėms, taip rizikuodamos patirti sunkumų valiutos pasikeitimo laikotarpiu“, – sako „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Pasak jo, praėjusiais metais Latvijoje norėjusieji atsiimti eurų padaliniuose gruodžio mėnesį arba iškart po euro įvedimo laukė eilėse iki penkių valandų.
Rugpjūtį paskelbti „Swedbank“ užsakymu vykdyto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 14 proc. apklaustų įmonių planavo su banku pasirašyti išankstinio grynųjų eurų pristatymo sutartį. Didžiąją jų dalį sudarė didesnės bendrovės – turinčios 10 ir daugiau darbuotojų. Iš jų kas penkta ruošėsi teikti paraišką dėl naujosios valiutos pristatymo. Tuo tarpu smulkieji verslininkai dvejojo – tik viena iš dešimties mažų įmonių (iki 9 darbuotojų) planavo pateikti tokį prašymą.
Pirmenybę – gryniesiems
Kaip parodė Latvijos įmonių patirtis, sausio mėnesį pardavimų apyvarta augo apie 30 proc., nes žmonės skubėjo išleisti sukauptas senosios valiutos santaupas.
Be to, pasak „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovo, tikėtis, kad sausio pradžioje klientai už prekes atsiskaitys tik eurais arba mokėjimo kortelėmis, būtų pernelyg optimistiška. Mat daugiau kaip pusė šalies gyventojų vis dar pirmenybę teikia gryniesiems pinigams.
„Swedbank“ duomenimis, išankstiniu eurų pristatymu rūpinasi įmonės, įsikūrusios tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose. Daugiausia tokių įmonių yra Vilniuje (377) ir Kaune (165). Kiti miestai gerokai atsilieka – Klaipėdoje jų yra 58, Šiauliuose 56, Šakiuose 52, Panevėžyje 36, Mažeikiuose ir Raseiniuose iki 30. Užsakytų eurų suma svyruoja nuo 111 eurų iki 300 tūkst. eurų.
Grynųjų pinigų saugumo užtikrinimas
D.Vilčinskas primena, kad susitarus dėl eurų pristatymo, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir pinigų saugumu. „Gruodį įmonės turės apie tris kartus daugiau grynųjų nei paprastai. Gautus eurus reikės saugoti atskirai, o juos pradėti naudoti bus galima tik nuo sausio 1 dienos. Be to, sausio pradžioje kaupsis ne tik eurai, bet ir litai, kurių nebus galima grąžinti į apyvartą. Todėl įmonės jau dabar turėtų įsivertinti, ar jų patalpos yra pakankamai apsaugotos ir tinkamos laikyti didesnį grynųjų kiekį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atvežamų eurų svorį. Latvijoje pasitaikė atvejų, kai grindys neišlaikė pristatytų naujųjų pinigų svorio“, – pabrėžia banko atstovas.
Išimčių nebus
Valstybinės vartotojų teisių tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas atkreipia dėmesį, jog išimčių verslininkams nebus daroma – visi privalo pasirūpinti grynųjų eurais atsargomis. Nesvarbu, ar verslininkas – stambus ir turintis tinklines prekybos ar paslaugų vietas, ar mažos kaimo parduotuvės savininkas.
Kaimo vietovėse veikiančios parduotuvės ir paslaugų teikimo įmonės nerimauja, kad pirmosios 15 ateinančių metų dienų jos taps savitais bankais. Baiminamasi, jog stambiomis kupiūromis bus perkami menkaverčiai daiktai, nes tai bus būdas pasikeisti valiutą. Juk grąžą prekybininkai privalės atiduoti eurais. Tačiau VVTAT vadovas tikisi, kad apsilankę smulkiojo verslo įmonėse vartotojai irgi bus geranoriški ir pirkdami nedidelės vertės prekes ar paslaugas nesistengs už jas atsiskaityti stambiomis litų kupiūromis.
F.Petrauskas primena, kad komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Po šio termino dar pusmetį nemokamai litų banknotus į eurus keis komercinių bankų padaliniai (visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose), įrašyti į Lietuvos banko sudarytą sąrašą.
Lietuvos paštas ir kai kurios kredito unijos litus į eurus neatlygintinai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos. Pasibaigus 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos terminui, Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus galės keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka.
Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.
Mažiau rūpesčių kils, jei turimus grynuosius įnešite į savo banko sąskaitą, kur litai į eurus bus konvertuoti automatiškai.
Nepatogumai vairuotojams
Pirmąsias penkiolika kitų metų dienų atsiskaityti bus galima litais, tačiau prekybininkai ir paslaugų teikėjai su retomis išimtimis grąžą privalės atiduoti eurais.
Vilius Martišius, Advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokatas, atkreipia dėmesį, jog per šį laikotarpį visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, kitus bankus, Lietuvos paštą ir kredito unijas, vieno atsiskaitymo metu neprivalo priimti daugiau kaip 50 galiojančių lito monetų, nepaisant jų vertės, bet privalo priimti neribotą skaičių litų banknotų.
Lietuvos banko aiškinimu, nurodyta formuluotė „50 galiojančių lito monetų“ apima visų nominalų litų monetas (1, 2, 5 Lt) ir lito centus (1, 2, 5, 10, 20, 50).
Tokia pati nuostata per šį laikotarpį bus taikoma ir eurų monetoms bei banknotams.
„Ši nuostata neturėtų sukelti ypatingų nepatogumų gyventojams atsiskaitant prekybos ir panašiose vietose, kadangi nedažnai pasitaiko, kai atsiskaitoma didesniu nei 50 monetų kiekiu.Tačiau reikia žinoti, kad prekybininkai nuo 2015 m. sausio 1 iki sausio 15 dienos gali atsisakyti priimti vien monetomis mokamas sumas, kai vieno mokėjimo metu pateikiama daugiau 50 vienetų monetų.“, - komentuoja advokatas.
Suprantama, pardavėjui niekas negalės uždrausti priimti ir didesnį kiekį monetų.
Be to, toks ribojimas taikomas vieno atsiskaitymo metu priimamoms monetoms. Todėl pirkėjas gali kelis kartus pirkti po vieną prekę, ir taip monetomis atsiskaityti per kelis atsiskaitymus.
Tačiau litus gavęs pardavėjas grąžą privalės atiduoti jau eurais. Išimtys padarytos viešojo transporto ir taksi teikiamoms paslaugoms.
„Išimtis numato, jog už šias paslaugas atsiskaitant per minėtą 15 dienų pereinamąjį laikotarpį, grąžą turi būti siekiama duoti eurais, bet ji gali būti duodama ir litais. O atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais. Pastebėtina, jog automatinėse prekybos, paslaugų teikimo vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos be kasininko ar kito darbuotojo, net ir per pereinamąjį 15 dienų laikotarpį, bus atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis“, - teigia advokatas Vilius Martišius.
Jis svarsto, jog būtent įstatymo nuostatos, susijusios su grąžos atidavimu kita valiuta, gali sukelti daugiausiai nepatogumų tiek gyventojams, tiek verslininkams. Ypač tai gali būti aktualu naudojantis viešojo transporto ar taksi paslaugomis. Mat bilietus viešajame transporte parduodantiems bilietus vairuotojams grąžą keleiviams tenka atiduoti sustojimų stotelėse metu, neretai tuo pačiu ir vairuojant.
„Kai keleivis pasinaudos iki sausio 15 d. suteikiama galimybe atsiskaityti litais, o vairuotojas grąžą pasirinks atiduoti tik eurais, gali kilti įvairių nepatogumų, susijusių su tiksliu grąžos apskaičiavimu“, - įspėja teisininkas.
Pravartu žinoti, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. litai bankomatuose nebebus išduodami.
