Žmogus, kurio rankose – pats galingiausias šių laikų ginklas

Kai Danielis Glaseris šių metų vasarį atėjo į savo biurą Vašingtone, jis iš karto suprato, kad netrukus vėl bus naudojamas jo ginklas. Ukrainos valdovas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją, ir dabar D.Glaseris bus iškviestas į Baltuosius rūmus, o po to imsis darbo, rašo Kerstinas Kohlenbergas ir Markas Schieritzas savaitraštyje „Die Zeit“.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-10-25 21:05, atnaujinta 2018-01-24 16:29

Danielis Glaseris – karys. Jis kariavo su Iranu, Šiaurės Korėja, Kuba, Somaliu, Sudanu, Jemenu ir Zimbabve, jau kuris laikas kariauja su islamistais Sirijoje ir Irake, o nuo šių metų vasario – dar ir su Rusija, rašo autoriai apie JAV Iždo departamento sekretoriaus padėjėją.

Per 17 tarnybos metų JAV Iždo departamente D.Glaseris pakilo karjeros laiptais nuo pačios žemiausios iki pačios aukščiausios grandies ir tapo šio departamento sekretoriaus padėjėju kovai su teroristų finansavimu, tačiau daugelyje šių šalių jis nė nebuvo. Maža to, vykdydamas savo operacijas jis nė karto nepaspaudė ir savo ginklo gaiduko. Mat, jo ginklas – pinigai.

„Šiandieną tarptautiniai konfliktai ne visada sprendžiami karinėmis priemonėmis, juo labiau, jei konflikto šalys turi branduolinį ginklą. Dėl šios priežasties ypatinga reikšmė teikiama naujai karių klasei – finansinių karų specialistams, tokiems, koks yra D.Glaseris“, - teigiama straipsnyje.

 Jo ginklo, nukreipto į priešo gerovę, veikimas pagrįstas prielaida, jog gerovė šiuolaikiniame pasaulyje gali augti tik tada, kada finansinės priemonės laisvai cirkuliuoja visame pasaulyje išsišakojusiu informacinių kanalų tinklu. Negalėdami naudotis šiuo tinklu verslininkai negalės prekiauti, bankai – dirbti, o kredito kortelės taps bevertės. Ir tas, kas kontroliuoja prieigą prie šio tinklo, turi didžiulę valdžią.

Norint geriau suprasti šio ginklo veikimo principus reikia vykti į Belgijos miestą La Hulpe, kuriame įsikūrusi Tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacijos - SWIFT (angl. Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication) būstinė. Daugiau kaip 10,5 tūkstančių bankų iš daugiau kaip 200 šalių per SWIFT siunčia pinigus užsienio bankams.

Vien tik 2014 metais per šią tarpbankinių atsiskaitymų sistemą buvo perduota virš 4 mlrd. pranešimų. Kiekvienas bankas narys gauna savo aštuonženklį identifikavimo kodą. Gavus prieigą prie šių duomenų, galima išsiaiškinti, kur, tarkime, slepia pinigus teroristai, o užblokavus kuriai nors šaliai prieigą prie sistemos, galima sužlugdyti jos ekonomiką.

Praėjus vos keletui dienų po Rugsėjo 11-osios teroro aktų į La Hulpe tuometinio SWIFT vadovo Lenny Schranko vardu atkeliavo oficialus JAV vyriausybės užklausimas su prašymu suteikti jai reikalingus duomenis. Ir Jungtinės Valstijos tuos duomenis gavo. Nepaisant to, kad SWIFT neprivalo vykdyti politinių nurodymų, iki šiol amerikiečiai visada gaudavo iš jos tai, ko norėdavo, pažymi leidinys.

Pati didžiausia D.Glaserio sėkmė buvo prieigos prie SWIFT atėmimas iš Irano bankų, dėl ko tarptautinė prekyba su šia šalimi praktiškai smuko iki nulio. Sankcijos padarė labai daug žalos Irano ekonomikai, ir šios šalies vyriausybė buvo priversta sėstis prie derybų stalo.

Visa tai padarė D.Glaserį tokiu įtakingu žmogumi, kad kai būdamas Kinijoje jis apsistojo tame pačiame viešbutyje, kuriame gyveno aktorius Danielis Craigas, niekas iš vestibiulyje susirinkusios žurnalistų minios nė neatsisuko pažiūrėti į iš lifto išlipusį ir nueinantį aktorių – visi laukė kito Danielio.

Pats D.Glaseris tvirtina, jog karas, kurį jis kariauja, apsieina be aukų ir siaubingų vaizdų per televiziją. Tačiau Berlyne netikima tais pasakojimais apie švarų karą, teigia straipsnio autoriai. D.Glaserio ginklas gali nešti daug bėdų civiliams gyventojams ir netgi nužudyti.

Pavyzdžiui, kada JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, šalyje ėmė labai trūkti vaistų: prie vaistinių išsirikiuodavo ilgos eilės, netgi vėžiu sergantys žmonės negalėjo gauti jiems būtinų medikamentų. Tuo tarpu ekspertai tvirtino, jog sankcijos režimą ne susilpnino, o atvirkščiai – sustiprino.

Ta pati istorija atsitiko ir su KLDR: po to, kai D.Glaseris uždarė prieigą prie SWIFT bankui, per kurį buvo finansuojama Šiaurės Korėjos branduolinė programa, Pchenjanas atliko pirmuosius branduolinio ginklo bandymus, ir prezidentui George'ui Bushui sankcijas teko atšaukti.

Be sistemos SWIFT amerikiečiai, kaip teigia straipsnio autoriai, turi dar vieną kozirį - dolerį.

Pasaulyje beveik 80 proc. prekybos sandorių sudaroma ir 90 proc. visų valiutinių operacijų atliekama JAV valiuta. Kadangi kiekvienas elektroninis sandoris JAV valiuta turi būti sudarytas JAV teritorijoje, tam tikra prasme doleriai visada „kerta“ JAV sieną ir keletą milisekundžių užsilaiko Amerikos bankų kompiuteriuose. Na, o D.Glaseris, savo ruožtu, sandorį gali atšaukti.

Bet kuriam tarptautiniam bankui priegos prie dolerio netekimas prilygsta savižudybei. O tie, kurie atsisako paklusti, yra baudžiami. Taip nutiko prancūzų bankui „BNP Paribas“, kuris už bendradarbiavimą su Iranu buvo įpareigotas sumokėti 9 mlrd. dolerių baudą JAV naudai ir metams jam buvo uždrausta vykdyti operacijas JAV doleriais.

Na, o paskui prasidėjo, tęsia straipsnio autoriai. Šių metų kovą buvo užblokuotos Rusijos banko „Rossija“ klientų kredito kortelės, RF ambasada Kazachstane negalėjo pervesti pinigų į Maskvą, kadangi „JP Morgan“ užblokavo operaciją, o rugsėjį iš Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo, įtraukto į asmenų, kuriems taikomos Vakarų sankcjos, sąrašą, buvo atimta prieigos galimybė prie Italijoje turimo savo turto.

G.Glaseris kruopščiai apgalvojo, kaip jis panaudos savo ginklą prieš Rusiją, sakoma straipsnyje. Jis nenori griauti Rusijos ekonomikos, jo tikslas – ją susilpninti. Įtakingi Rusijos oligarchai pirmi turi savo kailiu pajusti sankcijų padarinius ir atsiriboti nuo Rusijos prezidento. Jau dabar įšaldyta nemažai sąskaitų, Rusijos kompanijoms gerokai apsunkinta galimybė patekti į tarptautines finansų rinkas, bet Rusijos bankai gali naudotis tarpbankinių atsiskaitymų sistema SWIFT.

D.Glaseris kol kas nepasinaudojo šia kraštutine priemone – visai galimas daiktas ir dėl to, kad atsirado požymių, jog sankcijų spaudžiama Rusija gali pakeisti savo poziciją.

Tuo tarpu pirmaujančios besivystančios šalys stengiasi finansinį Amerikos ginklą padaryti nekenksmingą. Štai praeitą pirmadienį Kinijos Centrinis bankas susitarė su Rusija bet kuriuo metu keisti rublius į juanius. „Mes turime įveikti amerikiečių dominavimą pasaulio finansų rinkose“, - sako vyriausiasis Rusijos bankininkas. Gali būti, kad ginklavimosi varžybos tik prasidėjo, reziumuoja K.Kohlenbergas ir M Schieritzas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.