Aplinkos ministerijos paskleistą žinią, kad kitąmet bus apmokestinamos saugomos teritorijos, nacionalinių parkų vadovai sutiko palankiai, nes miškams ir paplūdimiams prižiūrėti nuolat trūksta pinigų, rašo „Lietuvos rytas".
Ketinama ant visų kelių, vedančių į pajūrį ir nacionalinius parkus, įrengti užtvarus, kurie pakils tik sumokėjus eurą.
Vadina filosofiniu mokesčiu
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser nuomone, tokį sprendimą reikėjo priimti jau seniai – daugelis pasaulio šalių yra apmokestinusios lankymąsi nacionaliniuose parkuose.
Taigi šiuo metu daromas aprašas, derinama tokio mokesčio rinkimo tvarka.
„Tai ištisa filosofija, o ne plikas mokestis. Tai būtų tik simbolinis mokestis, kuris neviršytų 1 euro (3,45 lito).
Juo būtų atkreipiamas dėmesys, kad žmogus patenka į tokią teritoriją, kurią reikia išlaikyti, saugoti, prižiūrėti ir pritaikyti lankytis.
O tam reikia kur kas daugiau lėšų, nei dabar skiriama.
Lankytojas pajus, kad ir jis kažkuo prisideda. Juk tai visų mūsų turtas“, – tvirtino A.Feser.
Jos nuomone, toks mokestis leistų lankytojams gauti papildomos informacijos – kuo ta vieta svarbi, ką jis pamatys tokio, ko nėra kitur. O parkams padėtų įgyvendinti įvairius projektus.
Preliminariais duomenimis, įvedus mokestį vien Kuršių nerijos parko biudžetas padidėtų maždaug 400 tūkst. eurų (apie 1 mln. 380 tūkst. litų).
Klaipėdiečiams išimčių nebus?
Klaipėdos gyventojai šią savaitę jau pradėjo piktintis išgirdę, kad turės pirkti bilietus, norėdami patekti į savo miesto teritoriją – Smiltynę.
Nors, pavyzdžiui, Neringos gyventojai jokių mokesčių už įvažiavimą į pusiasalį nemoka.
A.Feser pasisako prieš mokesčio taikymą Neringos gyventojams, o štai klaipėdiečiams, jos manymu, išimčių nereikėtų daryti.
„Neringoje gyvenantys žmonės ir taip kenčia nuo įvairių apribojimų dėl plėtros, statybų.
Jie ir yra tikrieji šios teritorijos šeimininkai.
Tačiau klaipėdiečiai tik naudojasi šia infrastruktūra – jie praleidžia laisvalaikį Kuršių nerijoje. Jie turėtų norėti, kad būtų geriau, gražiau.
Turime ambicingų projektų Smiltynėje, todėl tikimės visų sąmoningumo“, – kalbėjo parko šeimininkė.
Netoli senosios perkėlos esančią maždaug 70 ha teritoriją Smiltynėje ketinama paversti miško parku. Jau rengiami projektai.
„XX amžiaus pradžioje toks parkas buvo, todėl norima prikelti jį iš užmaršties ir Smiltynę paversti dar viena traukos zona“, – pasakojo A.Feser.
Surinkti pinigai pravers
Aukštaitijos nacionalinis parkas 3,5 lito lankytojo mokestį pradėjo taikyti šį pavasarį.
Per sezoną buvo surinkta apie 30 tūkst. litų, kurie, pasak parko vadovo Eminuelio Leškevičiaus, labai pravers poilsiavietėms tvarkyti.
Tačiau E.Leškevičius turi dvejonių dėl Kuršių nerijos parko apmokestinimo.
„Suprantu, kad mokestis būtų renkamas prie įvažiavimo į parką, nes jo priežiūrai tikrai reikia pinigų.
Tačiau nelogiška apmokestinti klaipėdiečius, kurie keliasi į Smiltynę arba važiuoja į Jūrų muziejų. Pastarasis pavaldus Kultūros ministerijai, Smiltynės paplūdimiais rūpinasi savivaldybė.
Tai kuo čia dėtas parkas?“ – svarstė pašnekovas.
