Nelygu gamintojas, tokie aparatai kainuoja nuo 70 iki 120 litų. Tačiau norint aptikti suklastotus eurus tokios saugumo priemonės gali nepakakti.
O grėsmė nemenka: klaidos atveju vėliau aptikus suklastotų eurų verslininkų patiriami nuostoliai padidėtų beveik pusketvirto karto.
Gąsdina klastočių banga
Banknotų patikros ir skaičiavimo techniką siūlančios Vilniaus bendrovės „Universalios valdymo sistemos“ Verslo plėtros skyriaus vadovas Marekas Meškevičius gąsdino, kad daugelyje Europos šalių eurų klastočių yra daugiau negu pas mus litų.
„Neatmestina, kad į naujausią euro zonos valstybę gali plūstelėti suklastoti eurai, nes jos gyventojai dar nėra gerai susipažinę su naujos valiutos apsaugos požymiais“, – aiškino M.Meškevičius.
Pardavėjus nesunku suprasti: kuo daugiau klientų bus įbauginti, tuo daugiau siūlomos technikos jie pirks.
Tačiau eurai iš tiesų klastojami profesionaliau, įspaudžiami net vandens ženklai, todėl paprasčiausiais ultravioletinių spindulių detektoriais jų klastočių aptikti beveik neįmanoma.
Apyvarta pakilo tris kartus
Baimės akys tikrai didelės: palyginti su vasaros pabaiga, „Universalių valdymo sistemų“ pinigų patikros aparatų paklausa šiuo metu išaugo tris kartus: kas mėnesį jų nuperkama po kelis šimtus. Populiariausi tie, kurių kaina svyruoja nuo 200 iki 350 litų.
Atnaujinti pinigų patikros aparatus ir ruoštis euro įvedimui bendrovė savo klientams pradėjo siūlyti dar kovo mėnesį.
„Tuomet jų paklausa nebuvo didelė, nes verslininkai dar laukė patvirtinimo, kad euras Lietuvoje nuo kitų metų tikrai bus įvestas.
Dabar jų užsakoma vis daugiau. Tarp mūsų klientų – prekybos centrai, degalinės, paskiros parduotuvės“, – pasakojo M.Meškevičius.
Šiemet įpusėjus vasarai valiutos detektorių pardavimas išaugo ir sostinės bendrovėje „Hansab“.
Šios įmonės generalinis direktorius Darius Žekonis teigė, kad iš bankų sektoriaus ir mažmeninės prekybos tinklų bendrovė turi užsakymų patiekti net keletą tūkstančių aparatų.
Nuo rudens suaktyvėjo ir smulkieji verslininkai – jie taip pat susirūpino dėl galimų eurų klastočių.
Teks palaukti iki gruodžio
„Nuo 5 iki 10 aparatų perkantiems klientams parduodame juos iš karto, o didesniems užsakovams prekės bus pristatytos tiktai gruodžio mėnesį“, – sakė „Hansab“ vadovas.
Anot jo, artėjant eurui pinigų patikros techniką atnaujinti turi net ir šalies bankai, kuriuos išlaidauti privertė naujas Europos centrinio banko reikalavimas patikrinti ne tik banknotų autentiškumą, bet ir jų kokybės parametrus.
Bankų valiutos detektoriais ir pinigų skaičiavimo aparatais aptinkami nusidėvėję banknotai į apyvartą nebėra išleidžiami.
Paklausa atslūgs negreit?
„Hansab“ vadovas D.Žekonis neabejojo, kad pinigų patikros aparatai bus paklausūs ir kitais metais.
Tai parodė Estijos ir Latvijos patirtis: šiose šalyse jau įvedus eurą mažmeninės prekybos taškų ir smulkiųjų verslininkų susidomėjimas pinigų detektoriais tik išaugo.
„Nežinau, kiek šiose šalyse pavyko aptikti suklastotų eurų, tačiau naujoji valiuta ten buvo mažai žinoma.
Ką reiškia vien tai, jog Latvijoje parduotuvėse buvo priimami ne paties mažiausio nominalo eurų banknotai, pažymėti, kad tai yra pavyzdys“, – juokėsi D.Žekonis.
Būta net tokių atvejų, kai pardavėjai nepriimdavo kitų euro zonos šalių, o tik latviškas euro monetas.
Gyventojai bijo
Vasarą Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, kone pusei gyventojų ramybės neduoda mintis, kad Lietuvoje pradėjus cirkuliuoti naujai valiutai apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie nesugebės atskirti nuo tikrųjų.
Daugiau kaip pusė – 58 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad euras apsaugotas nuo padirbimo.
Prieš įvedant eurą Latvijoje taip manančių buvo tik trečdalis. Mat Latvijos latas buvo puikiai nuo padirbimo apsaugota valiuta, jos klastočių būta labai nedaug.
Kaip rodo Europos centrinio banko duomenys, pernai antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų eurų banknotų.
Jų skaičius, palyginti su 2013-ųjų pirmuoju pusmečiu, išaugo 11,4 procento.
Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų pinigų sudarė 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.
