Tokiam patikinimui yra pagrindas – visi asociacijai priklausantys šalies komerciniai bankai yra prisijungę prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir įsipareigoję nesinaudoti euro įvedimu kaip priežastimi didinti kainas.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos, prognozuojant bankinio sektoriaus finansinius praradimus galima remtis ir prie euro zonos jau prisijungusių šalių patirtimi.
„2011 metais eurą įsivedusios Estijos pavyzdys parodė, kad pirmuosius dvejus metus po valiutos pasikeitimo bankų pajamos gerokai smuko. Panašaus scenarijaus tikimės ir Lietuvoje“, – neslėpė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas.
Pirmiausia bankų klientams kur kas mažiau reikės mokėti už valiutos konvertavimą. Šiuo metu dažniausiai konvertuojami būtent litai į eurus ir atvirkščiai. Nors keičiant šias valiutas galioja nustatyta marža, tokių operacijų būna daugiausia, todėl ir bankų pajamos, susijusios su valiutos konvertavimu, būna didžiausios iš operacijų eurais ir litais.
Lietuvos banko atliktas kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas atskleidė, kad bankų klientų išlaidos už litų ir eurų keitimą sudaro vidutiniškai 0,14 proc. BVP per metus – per 2015-uosius už šias paslaugas sutaupyta klientų suma sudarytų apie 188 mln. litų.
Be to, bankų pajamas mažins ir pingantys pervedimai. Šiuo metu tarptautinių pinigų pervedimų paslaugos yra palyginti brangios vartotojams – pervedimas gali kainuoti ne vieną dešimtį litų. Įvedus eurą paslauga turėtų pastebimai atpigti – iki vietinio pervedimo įkainio euro zonoje, todėl bankai neteks dalies pajamų, o besinaudojantys šia paslauga klientai sutaupys nemenką pinigų sumą.
Lietuvos banko tyrimas rodo, kad tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainių sumažėjimas iki vietinių lygio leis bankų klientams sutaupyti apie 0,06 proc. BVP, o tai per 2015 metus sudarytų apie 80 mln. litų.
Sumažėjusias pajamas iš valiutos keitimo ir tarptautinių pervedimų bankų sektorius viliasi atgauti daugėjant klientams išduotų paskolų bei plečiant finansinių sprendimų pasiūlą.
„Euro įvedimas turės teigiamos įtakos makroekonominei aplinkai ir vartotojų lūkesčiams, todėl racionalu tikėtis nuosekliai augančios paklausos bankų paskoloms, o tai teigiamai atsilieps palūkanų pajamoms, kurios yra esminis bankų pajamų šaltinis. Be to, kaip rodo kitų euro zonos šalių patirtis, jau po poros metų nuo euro įvedimo gerokai padidėja įvairesnių finansinių produktų, kurie anksčiau buvo ne itin populiarūs, poreikis. Dėl šios priežasties tikimės, kad jau trečiaisiais metais po euro įvedimo gausės sandorių, jie bus įvairesni, todėl bankų netektos pajamos turėtų sugrįžti vidutiniu laikotarpiu“, – prognozuoja Lietuvos bankų asociacijos vadovas S. Kropas.
