SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad nuo to, turime litus ar eurus, mūsų taupymo įpročiai iš esmės nepasikeis, tačiau gali paskatinti išbandyti naujas banko paslaugas.
„Gyventojai arba yra išsiugdę įprotį ir turi finansinių galimybių taupyti, arba ne. Tai nepriklauso nuo to, turime litus ar eurus. Finansinę elgseną lemia nuolatinių pajamų dydis, lūkesčiai dėl ateities ir finansinis raštingumas“, - tvirtina J.Varanauskienė.
Vis dėlto pereinamasis valiutos keitimo laikotarpis privers daugelį apskritai prisiminti pinigus, vėl skaičiuoti monetas ir santaupas sąskaitose. O tai gali paskatinti pasirinkti prioritetus ir taupymo tikslus.
Pastebima, kad šalies bankuose indėlių gerokai padaugėjo. Vien SEB banke per metus iki rugsėjo 30 dienos indėlių suma išaugo 11 procentų.
Šeimos finansų ekspertės teigimu, tai geras ženklas, rodantis, kad nors iš dalies gali pasikeisti gyventojų požiūris į į grynuosius pinigus.
„Indėlių daugėja, ir ne tik dėl to, kad gyventojai nusprendė santaupas įmokėti į sąskaitas, kur pinigus laikyti saugiau. Jie pasirinko patogesnį ir saugesnį būdą pakeisti litus į eurus.
Panašios tendencijos buvo pastebimos ir kaimyninėse šalyse prieš įvedant eurą. Pavyzdžiui, Latvijoje, kur gyventojai grynųjų pinigų laikė santykinai netgi daugiau negu lietuviai ar estai, naujos valiutos įvedimas situaciją pakeitė iš esmės.
Pagal indėlių ir grynųjų pinigų santykį Latvija pralenkė euro zonos vidurkį.
Nors pirmaisiais mėnesiais, įvedus eurą, dalis grynųjų pinigų Latvijoje sugrįžo į rinką, tačiau ši tendencija buvo laikina ir labiau siejama su sezoniškumu“, - sako J.Varanauskienė.
Anot ekspertės, valiutos keitimas yra puiki galimybė gyventojams išbandyti banko paslaugas. Gyventojai, kurie iki šiol laikė pinigus namie, gali įvertinti mokėjimo kortelių privalumus ir, tikėtina, pradės jomis naudotis dažniau, ypač pirmais mėnesiais, kai stovėti prie kasos ir bandyti suskaičiuoti grąžą vis dar neįprastais eurais bus nemažas iššūkis.
Tačiau euro dar reikia sulaukti, o valiutos keitimas jau dabar kelia nerimą ne vienam. SEB užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 17 proc. grynaisiais pinigais atsiskaitančių gyventojų paskutinius litus žada išleisti pirkiniams.
„Įsitikinimas, kad įvedus eurą viskas brangs, gali paskatinti žmones daugiau didesnių pirkinių įsigyti dabar, ne visada pasveriant savo finansines galimybes.
Kita vertus, normalu, kad pinigų reforma gyventojams yra nerimą keliantis reiškinys, tad nemažai žmonių susitelkia ir apriboja savo išlaidas ir tik praėjus mėnesiui nuo euro įvedimo jie iš naujo įvertins, kaip pasikeitė finansinės galimybės“, - paaiškina J. Varanauskienė.
Ji įspėjo, jog iš pradžių įvedus eurą, gali būti sunku atsispirti pagundai išleisti daugiau pinigų negu derėtų, nes, pavyzdžiui, 30 euro centų psichologiškai atrodys mažiau verti nei 1 litas dabar. Įprotis apvalinti sumas gali pradžiuginti padavėjus kavinėse – užuot gavę arbatpinigių litą ar du, jie galės tikėtis euro. Tačiau tai bus laikina. Gyventojai po kurio laiko vėl pradės skaičiuoti“, - įsitikinusi J.Varanauskienė.
