Prekybininkų panika dar neapėmė, tačiau kitų metų pradžios jie laukia su nerimu. Kaip reikės suspėti per naktį pakeisti kainas? Ar neteks vargti ieškant grynųjų eurų?
Juk gali būti, kad pirkėjai prašys loterijos bilieto, o už jį mokės stambia kupiūra, rašo „Lietuvos rytas".
Pažadėjo, bet netesėjo
Kelias parduotuves ir kavines Panevėžio rajone turintis verslininkas Jonas Katinas, dviem valiutomis nurodęs prekių kainas, nesiskundžia. Yra kompiuteris, todėl klaidų negali būti: viskas perskaičiuota teisingai.
Vis dėlto J.Katinui neramu dėl eurų atsargų. Anot pašnekovo, liko netesėti smulkiesiems verslininkams duoti pažadai.
„Aš savo ausimis girdėjau, kaip Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas aiškino, kad verslininkams bankai suteiks beprocentę paskolą eurams įsigyti.
Mes turime iš anksto pasirūpinti eurų, kad pirkėjams nuo sausio 1 dienos galėtume grąžą atiduoti eurais. Tačiau bankai apie beprocentes paskolas netgi nekalba“, – sakė J.Katinas.
Budės ir savininkas
Prieš metus Latvijoje įvedus eurą parduotuvės mažesniuose miesteliuose tapo kone valiutos keityklomis. To baiminasi ir Šiaulių rajono Kužių miestelyje dvi parduotuves ir kavinę turintis Kęstutis Petrauskas.
„Latvių kolegos pasakojo, kad vyresnio amžiaus žmonės pirkdami smulkmenas brukdavo didelio nominalo latų banknotus, o grąžą jiems reikėjo atiduoti eurais.
Girdėjau, jog pritrūkus eurų Latvijoje buvo leista dalį grąžos atiduoti ir latais, o ne eurais.
Eurų iš banko jau užsisakėme. Tačiau pereinamajam laikotarpiui reikia turėti grynųjų pinigų – juos reikės iš anksto padėti į savo sąskaitą ir pasiimti eurus.
Jeigu vyresnio amžiaus žmonės į parduotuves trauks ne apsipirkti, o pirkdami smulkmenas išsikeisti litus į eurus, tada gali būti striuka“, – prognozavo K.Petrauskas.
Vis dėlto jis nei parduotuvių, nei kavinės pirmosiomis kitų metų savaitėmis uždaryti neketina.
„Pasiūlymo po Naujųjų metų dvi savaites atostogauti, o ne dirbti mes sulaukėme ir banke, kuriame užsisakėme grynųjų eurų. Bet žmonėms juk reikia valgyti.
Neabejoju, kad įvedant eurą bus problemų ir nesusipratimų, iškils neaiškumų, todėl ir pats budėsiu parduotuvėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Petrauskas.
Už alų siūlė eurus
Kainos jau seniai rašomos ir litais, ir eurais, todėl nemažai pirkėjų jau spėjo suvokti, kad reikia skaityti atidžiau.
Bet ne visiems aišku, kad pardavėjai kol kas neprivalo priimti bendros ES valiutos.
Anot K.Petrausko, neseniai vienas garbaus amžiaus vyras atėjo aiškintis, kodėl pardavėja jam nepardavė alaus, nors jis už prekę ir siūlė tiek, kiek ji kainuoja, – du eurus.
K.Petrausko parduotuvėse kainos litais parašytos didesniu šriftu nei eurais.
Po Naujųjų metų reikės labiau paryškinti jau eurus. Tačiau pašnekovas abejojo, ar per vieną naktį pavyks perrašyti visų prekių etiketes.
Ar pavyks laiku pakeisti kainas, neramu ir Liudvinavo miestelio (Marijampolės sav.) parduotuvės vedėjai Daivai.
„Dabar kainas keitėme dvi savaites, o po sausio 1-osios turėsime tik vieną naktį“, – sakė ji.
Kam dvi kainos?
„Dėl tų dviejų kainų pirkėjams kyla daug painiavos.
Visų akys juk pirmiausia krypsta į mažesnę kainą, o ji nurodoma eurais.
Žmonės stebisi ir nesupranta, kam to reikia: juk kai bus įvestas euras, tada ir matysime kainas eurais“, – kalbėjo Širvintų rajono Beivydžių kaimo parduotuvės bendraturtė ir pardavėja 44 metų Laima Andrikonienė.
Jos sutuoktinio Jono Andrikonio individualiai įmonei priklausanti nedidelė parduotuvė – vienintelė šiame atokiame kaime.
Kad pirkėjams būtų lengviau susigaudyti, L.Andrikonienė kainas litais nurodo didesnėse ryškios raudonos spalvos etiketėse, o eurais – žaliose, kurios yra ir mažesnio dydžio.
Verslininkė patikino neturėjusi daug vargo, kol perskaičiavo kainas į eurus.
„Kadangi mano parduotuvėje prekių nedaug – gal tiktai apie 50 pavadinimų, o ir pirkėjų eilės nestovi, turėjau ir turiu pakankamai laiko viską perskaičiuoti ir užrašyti“, – teigė moteris.
Liudvinavo miestelio žmonės jau irgi baigia priprasti prie dviejų kainų. Sunkiau tik senesniems: jie pirmiausia žiūri į mažesnę, eurais nurodytą, o vėliau priekaištauja, kad per daug pinigų už prekę prašoma.
Netičkampio kaime yra vartotojų kooperatyvui priklausanti parduotuvė „Aibė“. Jai vadovaujanti Giedra pasakojo, jog iš pradžių pirkėjai dažnokai apsirikdavo dėl dviejų kainų.
„Vienas vyras manė, jog aliejaus butelis kainuoja tik litą. Bet didelių pykčių su pirkėjais nekildavo. Prisimenu, tik vienas metė prekę, kai susierzino supratęs, jog supainiojo kainą litais su eurais“, – sakė parduotuvės vedėja.
Džiaugsmas truko trumpai
Kad pirkėjams būtų mažiau painiavos, Klaipėdos rajono Plikių miestelio parduotuvės „Mėta“ pardavėjos prie kasos atėjusiems pirkėjams dar sykį prekės kainą pasako litais.
Kainos eurais iš pradžių gerai nuteikė pirkėjus, tačiau tik trumpam. „Žmonėms atrodė, kad įvedus eurą viskas bus pigiau – alus kainuos ne 2 litus, o 58 euro centus. Bet kai žmogus apskaičiuoja, kiek uždirbs eurais, supranta, kad nieko geriau nebus“, – kalbėjo parduotuvės vadybininkas Žilvinas Bitinas.
Paklaustas, ar prekybininkams darbo dėl euro padaugėjo, Ž.Bitinas pritariamai dėstė: „Daugiau laiko užima kainų skaičiavimas.
Reikia pirkti aparatus, kurie dvi skirtingas kainas skaičiuoja. Daugiau darbo, daugiau išlaidų.“
Prekybininkams numatyta nemažai išimčių
Prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai, nuo šių metų rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. skelbdami parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kainas, jas turi nurodyti ne tik litais, bet ir eurais.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas sakė, jog kainų skelbimo dviem valiutomis tikslas – pripratinti vartotojus prie lito ir euro santykio.
Taip pat siekiama, kad po 2015 m. sausio 1 d. įvykę prekių ir paslaugų kainų pokyčiai neklaidintų vartotojų ir leistų įvertinti kiekvieno vartotojo perkamąją galią.
„Įstatyme nustatyta, kad nuo euro įvedimo dienos 15 kalendorinių dienų atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama eurais, išskyrus automatinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos be darbuotojo.
Taip pat viešojo transporto priemonėse ir taksi, kur atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.
Dar viena išimtis – pagrįstos priežastys, dėl kurių pardavėjas ar paslaugos teikėjas neturi galimybės atiduoti grąžos eurais. Pavyzdžiui, jei pirkdamas porą litų kainuojančią smulkmeną vartotojas moka 500 litų kupiūra“, – teigė F.Petrauskas.
* * *
„Lietuvos ryto" korespondentai Virginija PETRAUSKIENĖ, Daiva ZIMBLIENĖ, Sigita PURYTĖ, Loreta JUODZEVIČIENĖ, Simona VILTRAKYTĖ, Ričardas VITKUS
