„Euro įvedimas bus psichologiškas sunkus perėjimas. Ne koks nors finansinis padarinys. Jie kalba, kad jiems bus sunkiau planuoti išlaidas trumpuoju laikotarpiu, kai lentynose pasikeis skaičiai ir piniginėje – pinigai“, – kalbėjo „The Future of Lithuania“ tyrimų projekto vadovė Gintarė Surgutanovienė.
Vidutines ir aukštesnes pajamas turintys žmonės nemano, kad įvedus eurui nukentės finansiškai.
SEB banko atlikti tyrimai taip pat parodė, kad su psichologinėmis problemomis lietuviai turėtų susidurti pirmąjį pusmetį.
„Matėme, kas buvo, kai Latvija įsivedė eurą. 3–4 mėnesius latviai tai vadino „euro pagiriomis“. Niekas nevyko, visi bandė latus perskaičiuoti į eurus. Vyko stebėjimas, kas vyksta su kainomis, kas atsitiks. Latvija vienu metu net buvo išsigandusi“, – šių metų pradžią Latvijoje prisimena SEB prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis.
„The Future of Lithuania“ apklausė 3263 Lietuvos 15–59 m. amžiaus interneto vartotojų ir 12 Lietuvos šeimų, atrinktų pagal skirtingą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, finansinę padėtį ir vartojimo įpročius.
Kels įvairias emocijas
„Euras pirmaisiais 2015 metų mėnesiais žmonėms kels dvejopų jausmų. Viena vertus, labai smagu mokėti pusketvirto karto mažiau. Tačiau kai tiek pat sumažėja ir pajamos, natūralu, kad žmogui susidaro tam tikras diskomfortas“, – aiškino psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Kiek laiko tai gali užtrukti? Kiekvienam asmeniui šiek tiek skirtingai, tačiau, dr. M.Daugelavičiaus nuomone, persiorientuoti pakaks keleto savaičių.
„Adaptacijos periodas truks mėnesį, galbūt du, bet ne ilgiau. Žmonės pripras prie naujų skaičių tiek skaičiuodami pajamas, tiek išlaidas. Pažvelkime, kas būna išvykus į užsienį. Pirmosiomis dienomis sąmonėje visas kainas vietos valiuta verčiame į litus. Tačiau po savaitės ar dviejų jau nustojame taip darę. Panašus virsmas kitais metais laukia ir mūsų visų“, – aiškino psichologas.
Tiek psichologai, tiek finansų ekspertai atkreipia dėmesį ir į psichologiškai „sumažėsiančias“ kainas parduotuvėse – labai svarbu, kad tai neskatintų nereikalingai išlaidauti. Pasak dr. M.Daugelavičiaus, pereinamuoju laikotarpiu prireiks daugiau pastabumo, teks atsikratyti įpročio apsipirkti „autopilotu“.
Asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė spėjo, kad skaudžiausia patirtis laukia tų žmonių, kurie nelabai skrupulingai seka kainas. Būtent jie gali dažniau supainioti litą su euru ir skaudžiai nusivilti.
„Kas bent kiek atidžiau stebi kainas, puikiai suvokia, kad ta pati prekė per dieną ar savaitę negalėjo atpigti pusketvirto karto. O jei žmogus į tai neatkreipia dėmesio, skaudžios patirties įgis išlaidaudamas ir išleisdamas daugiau – už pamokas juk reikia mokėti“, – aiškino M.Bunkaitė.
Kad pamokų netektų išbandyti savo kailiu, šeimos finansų ekspertai siūlo pajamas ir išlaidas mokytis skaičiuoti eurais. Tam itin naudingas dabartinis laikotarpis, kai kainos skelbiamos dviem valiutomis, o mokėti vis dar galime įprasta valiuta. Skaičiuoti ne tik litais, bet ir eurais derėtų tiek kainas, tiek ir išlaidas bei pajamas – tie, kurie tvarko asmeninį biudžetą, turėtų jau dabar jį papildyti eurų eilute.
Išimčių mažai
Euras pakeis litą 2015 metų sausio 1 dieną neatšaukiamu kursu: 1 euras – 3,45280 lito. O kainos litais ir eurais privalo būti nurodomos nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Kainos dviem valiutomis turi būti skelbiamos visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose (etiketėse prie prekės ar ant prekės pakuotės, kainoraščiuose ar kitose informacijos apie kainas pateikimo priemonėse), taip pat reklamoje, jeigu joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina.
Tačiau nustatytos kai kurios išlygos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pažymi, kad automatinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose išskyrus internetines parduotuves, kai prekės parduodamos ir paslaugos teikiamos be kasininko ar kito darbuotojo, taip pat prekybos ir paslaugų teikimo vietose naudojamuose elektroniniuose prietaisuose ar įrenginiuose - kasos aparatuose, svarstyklėse, degalinių kolonėlėse ir kitur - kai dėl techninių priežasčių nėra galimybės rodyti kainų dviem valiutomis, prekių ir paslaugų kainos rodomos ta valiuta, kuri yra pagrindinė valiuta tą dieną.
Šiais atvejais informacija apie prekių ir paslaugų kainas dviem valiutomis prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose turi būti pateikta kitais būdais: kainų etiketėse prie prekės arba ant prekės, kainoraščiuose, prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar atsiskaitymo už jas vietoje įrengtame specialiame ekrane, stende, popieriaus lape ar kitoje pardavėjo ar paslaugų teikėjo pasirinktoje informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėje.
Bijo kainų šuolių
Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.
„Nors oficialiai skelbiami kainų pokyčių indeksai rodo, kad kainos įvedus eurą didėja labai nedaug, tačiau gyventojai vis tiek baiminasi didesnio kainų augimo. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, šių metų rugsėjį, kai iki euro įvedimo Lietuvoje buvo likę trys mėnesiai, 84 proc. lietuvių manė, kad kainos po euro įvedimo kils. Estijoje, likus keturiems mėnesiams iki euro įvedimo, taip manė 81 proc. gyventojų, Latvijoje, likus aštuoniems mėnesiams iki naujos valiutos įvedimo – 75 proc. gyventojų,“ – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SEB banko analitikės teigimu, kaimyninių šalių patirtis liudija, kad euro įvedimo poveikis kainoms buvo labai nedidelis. Estijoje didėjo kainos tų produktų, kurie, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, kainavo gerokai pigiau, taip pat prekių kainos labiau augo mažose parduotuvėse nei dideliuose prekybos centruose. Visgi, remiantis tyrimų duomenimis, kainų kilimą Estijoje 2011 metais daugiausia lėmė kiti veiksniai.
Latvijoje po euro įvedimo kainos augo paslaugų sektoriuje: 2014 m. rugpjūtį didžiausias metinis kainų augimas fiksuotas kirpyklose (7 proc.), turizmo (5,9 proc.) ir maitinimo paslaugų ( 5,2 proc.) įmonėse, taip pat šiek tiek augo ir būsto nuomos kainos. SEB analitikės teigimu, šis paslaugų kainų didėjimas Latvijoje gali būti aiškinamas apvalinimo efektu.
Gyventojų nuotaikoms dėl kainų augimo įvedus eurą įtakos turi ir objektyvios priežastys. „Nepaisant to, kad daugelis prekybos ir paslaugų įmonių Lietuvoje įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas, dalis įmonių – ypač paslaugų sektoriaus – jau padidino kainas. Remiantis vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistika, kaimyninėje Latvijoje paslaugų kainos reikšmingiau pradėtos didinti likus keturiems mėnesiams iki euro įvedimo, o Lietuvoje – jau balandžio mėnesį, t.y. likus devyniems mėnesiams iki naujos valiutos įsigaliojimo,“ – sako J.Varanauskienė.
