Ekologija tampa madinga, – kasmet parduodama 10-12 proc. daugiau ekologiškų produktų. Teigiama, kad vien tik ekologiškai užaugintų ar pagamintų maisto produktų Lietuvoje kasmet parduodama už 50 mln. litų.
Į šią nišą nusitaikė ne vienas prekybininkas. Kai kurie nevengia ir pagudrauti – įprastą maistą ar kosmetiką įpakuoti į žalią pakuotę, aprašyme paminėti „gamtos prisilietimą“ ir tuo pagrįsti didesnę prekės kainą.
„Ekologiškų prekių rinką užplūdo produkcija su pirkėją traukiančiais užrašais „Eko“, „Bio“, „Jokių E“, „Be konservantų“, nors tokie tvirtinimai kartais būna laužti iš piršto.
Be to, sąmoningai ar ne, žmonės pradėjo tapatinti ekologiškus, natūralius ir ūkininkų parduodamus produktus, o tai ne visuomet yra tiesa. Ne kiekvienas pirkėjas gali atskirti tikrai kokybiškus produktus. Jiems – suteikti informacijos turėtų pardavėjai“, – sako ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininkas Andrius Samaitis.
Vis dėlto, pasak jo, ir ekologinis sertifikatas, užtikrinantis produkto švarumą ir saugumą, dar negarantuoja, kad produktas bus veiksmingas ar skanus – būtina apsvarstyti ir tinkamumo individualiam vartotojui ir skonio klausimus.
Anot jo, bene lengviausia atpažinti nepageidautinų sudėtinių dalių turinčią kosmetiką. Jei jos sudėtyje minimos santrumpos PEG, PPG (iš toksiškų dujų gaminamos medžiagos), EDTA, DEA (galinčios sudirginti odą medžiagos), žodelis „parabenas“ ar anglų kalba rašoma frazė „mineral oil“, produktas nėra natūralus, net jei papuoštas žaliu ar „natūraliai skambančiu“ prekės ženklu.
Sukčiavimo atvejų pavyzdžių pateikia ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrinimų metu nustato ekologiškiems produktams keliamų reikalavimų pažeidimus: įprasti maisto produktai parduodami kaip ekologiški, neekologiški produktai sudedami ekologiškų produktų lentynose, nepateikiami produktų įsigijimo dokumentai, sertifikatai, netiksliai paženklintos pakuotės.
Anot parduotuvių „Biosala“ įkūrėjo A.Samaičio, pirkėjai dažnai teiraujasi, kaip atskirti ekologiškus gaminius nuo falsifikatų. Ir tik visko išklausinėję drįsta ką nors nusipirkti ir išmėginti.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad natūralūs ar ekologiški produktai yra prabangos prekė, dovana. Tačiau bent kartą panaudojus tokių produktų paaiškėja ir tai, kodėl už juos tenka mokėti brangiau“, – kalbėjo A.Samaitis. Jo teigimu, svarbiausia, kad pirkėjas gautų profesionalią pagalbą ir neišmestų pinigų į balą, patikėjęs tuščiomis kalbomis ar pačių pardavėjų sugalvotais sertifikatais.
„Kiekvienas žmogus yra savitas, todėl net ir natūralūs produktai organizmą veikia skirtingai. Pardavėjų pareiga – suteikti žmonėms kuo daugiau žinių, kad jie išmoktų teisingai pasirinkti“, – sakė A.Samaitis.
