Indėlio palūkanos nedžiugina? Kokį taupymo būdą pasirinkti

Kad ir kokį taupymo ar investavimo būdą pasirinktumėte, pirmiausia pradėkite nuo indėlio, kuris užtikrins, kad, netikėtai prireikus pinigų, jų gausite greitai ir nepatyrę finansinių nuostolių. O jau tada ieškokite sudėtingesnių taupymo ir investavimo sprendimų.

Prie pensinio amžiaus artėjantiems gyventojams rekomenduojama vengti rizikos, nes jų sukaupti pinigai yra skirti pragyventi senatvėje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prie pensinio amžiaus artėjantiems gyventojams rekomenduojama vengti rizikos, nes jų sukaupti pinigai yra skirti pragyventi senatvėje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 12, 2014, 2:08 PM, atnaujinta Jan 21, 2018, 4:38 PM

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad tai, kokios taupymo ar investavimo priemonės pasirenkamos, priklauso ne tik nuo gyventojo pajamų ar turimo turto dydžio, bet ir nuo amžiaus, šeiminės padėties, išsilavinimo.

„Didesnis pelningumas visada susijęs su didesne rizika. Dedant indėlį ar įsigyjant obligacijų, pinigai yra skolinami bankui ar obligacijų leidėjui, o šie savo ruožtu įsipareigoja grąžinti paskolintą sumą ir sumokėti sutartas palūkanas.

Nepamirškite, kad bankuose laikomi indėliai ir įsipareigojimai grąžinti investuotojams vertybinius popierius yra apdraudžiami valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Rinkdamasis sudėtingesnius taupymo ir investavimo sprendimus, investuotojas prisiima visą su investicijos rinkos vertės svyravimu susijusią riziką, taigi turėtų žinoti, kad jis gali ir negauti tų pajamų, kurių tikėjosi gauti, o turto rinkos vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti“, – paaiškina J. Varanauskienė.

Ji pataria visada pirmiau pasirūpinti indėliu ar lengvai prieinamomis santaupomis, kurios padėtų šeimai praradus pajamų šaltinį pragyventi 3–6 mėnesius. Tada galima galvoti apie sudėtingesnius taupymo ir investavimo sprendimus.

Kas lemia sprendimą?

Laikotarpis. Dedant indėlį ar įsigyjant obligacijų, palūkanos yra žinomos iš anksto, kaip ir suma, kuri bus grąžinta po nustatyto laikotarpio. O pajamos iš investicijų į kitokį finansinį turtą, pavyzdžiui, akcijas, į kurias galima investuoti tiesiogiai, per investicinius fondus ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, yra neapibrėžtos, kadangi jų rinkos vertė gali svyruoti. Ji gali ir didėti, ir mažėti.

Renkantis alternatyvias ar rizikingas taupymo ir investavimo priemones, reikėtų galvoti apie ilgesnį – 5–10 metų laikotarpį. Trumpalaikiai rinkos vertės svyravimai darys mažesnę įtaką investicijos pelningumui, jei investavimo laikotarpis ilgas. Be to, galima patiems pasirinkti palankų metą atsiimti investuotus pinigus.

Amžius. Jaunesni žmonės gali rinktis rizikingesnes taupymo ir investavimo priemones, nes jie turi daugiau laiko – ir laukti palankaus meto pasiimti investuotus pinigus, ir sukaupti naujų santaupų, jeigu jų sprendimai nepasiteisino.

Prie pensinio amžiaus artėjantiems gyventojams rekomenduojama vengti rizikos, nes jų sukaupti pinigai yra skirti pragyventi senatvėje, kai kitų pajamų nebebus, ir santaupų sumažėjimas būtų skausmingas.

Šeiminė padėtis. Kuo šeimoje daugiau vaikų, tuo mažesnės galimybės taupyti ir tuo didesnė tikimybė, kad lėšų gali prireikti bet kuriuo metu. Šeima turėtų turėti lėšų, kurios būtų likvidžios ir lengvai pasiekiamos, pavyzdžiui, indėlį, kurio dydis turėtų priklausyti nuo to, kiek asmenų šeimą išlaiko ir kiek joje yra vaikų.

Visas santaupas investavus į alternatyvias ar rizikingas taupymo bei investavimo priemones ir netikėtai prireikus pinigų, metas juos atsiimti gali būti nepalankus, pavyzdžiui, dėl rinkos vertės sumažėjimo. Dėl to galima patirti finansinių nuostolių.

Karjera. Geresnį išsilavinimą, perspektyvesnę profesiją ir daugiau pajamų turintys gyventojai yra linkę rizikuoti labiau, nes gali sukaupti didesnes atsargas ir tikėtis stabilių pajamų ateityje.

Turėdami tvirtesnį finansinį užnugarį, jie gali rinktis rizikingesnius būdus, norėdami padidinti savo santaupas, nes prarasti dalį jų nesėkmės atveju nebūtų taip skausminga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.