Spalį iš 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų 39 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 48 – sumažėjo, 13 – nepasikeitė.
Iš prekių daugiausia pabrango dantų pasta – 12,7 proc., pomidorai – 4,6 proc., moteriškos pėdkelnės – 4 proc., manų kruopos – 3,7 proc., natūralios fermentacijos putojantis vynas – 2,6 proc., atpigo svogūnai – 27,8 proc., burokėliai – 24 proc., baltagūžiai kopūstai – 8,8 proc., plautos morkos – 7,1 proc. ir rauginti kopūstai – 7 procentais.
Iš prekių grupės liepos–spalio mėnesiais labiausiai brango apelsinai – 20,5 proc., malta kava – 11,1 proc., dantų pasta – 10,7 proc. Dėl sezoniškumo stipriai mažėjo daržovių kainos: svogūnai pigo 59,7 proc., burokėliai – 56 proc., baltagūžiai kopūstai – 46,8 proc.
Neturi įrodymų
„Paslaugų kainos didėja gana sparčiai. Negalima atmesti, kad euras turi įtakos. Tačiau to tiksliai pagrįsti negalime“, – teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė.
Iš paslaugų daugiausia pabrango dienos pietūs restorane ar kavinėje – 1,7 proc., vyrų modelinis kirpimas – 1,6 proc., moterų modelinis kirpimas – 1,4 proc., cheminis vyriško kostiumo valymas – 1,2 proc.
Atpigusių paslaugų būta labai menkai – tik 1,2 proc. pigęs vištienos kebabas išsinešti.
Lyginant kainų pokyčius liepos–spalio mėnesiais, iš paslaugų pigo tik vyriškų pusbačių pakalimas. Ir tai – itin nežymiai: vos 0,1 proc. Tuo metu 4,5 proc. brango vyrų modelinis kirpimas, 4,2 proc. – cheminis vyriško kostiumo valymas.
Labiausiai prekės pigo dėl taikytų nuolaidų ir sezoniškumo įtakos. Prekių ir paslaugų brangimui įtakos turėjo po taikytų nuolaidų sugrąžintos kainos, taip pat sezoniškumas.
Stebi atrinktą šimtuką
Spalio mėnesį 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutinėms mažmeninėms kainoms apskaičiuoti buvo užregistruotos litais ir eurais 26 964 kainos 995 prekybos ir paslaugų įmonėse ir įmonių 18-oje miestų.
Vartojimo prekės ir paslaugos kainoms euro įvedimo laikotarpiu stebėti buvo atrinktos atsižvelgiant į namų ūkio išlaidų tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti dalį bendrose išlaidose, jų populiarumą tarp gyventojų (remiantis visuomenės apklausos rezultatais), vartojimo reguliarumą, kainų kitimo dažnumą.
Buvo atrinkti populiariausi Lietuvos rinkoje prekių ženklai ir pakuotės, tiksliau apibrėžtos prekių ir paslaugų kainas lemiančios charakteristikos. Kainų duomenys nerenkami turgavietėse ir kaimo vietovių parduotuvėse. Vidutinės kainos skaičiuojamos kaip paprastas surinktų kainų aritmetinis vidurkis.
Rugsėjį brango pomidorai Statistikams stebint kainų pokyčius rugsėjo mėnesį, pastebėta, kad tuo metu Lietuvoje labiausiai brango pomidorai, mat jų kaina šoktelėjo net 27,1 proc., apelsinai – 9,5 proc., šampūnas – 5 proc., indų ploviklis – 3,7 proc., brango ir tualetinis popierius – 2,5 proc. Tiesa, kai kurie produktai pigo, pavyzdžiui, svogūnai pigo 32,8 proc.
Kainų kilimą įžvelgia visur Beveik pusė lietuvių yra įsitikinę, kad prieš euro įvedimą visų prekių ir paslaugų kainos didėjo. Trečdalis mano, kad kainos nekito ir tik procentas gyventojų pastebėjo kainų mažėjimą. Daugiausia respondentų nurodė maisto, avalynės ir drabužių kainų augimą. Tai atskleidė didžiausio Europoje avalynės tinklo „Deichmann“ iniciatyva atlikta apklausa. 44 proc. lietuvių teigia, kad dviejų valiutų skelbimo laikotarpiu visos prekių ir paslaugų kainos didėjo. 70 proc. respondentų pastebėjo maisto produktų, 52 proc. – avalynės ir drabužių, 45 proc. – namų apyvokos prekių pabrangimą. 33 proc. gyventojų nuomone, planuojamas euro įvedimas neturėjo įtakos kainų pokyčiams. Tokia pati respondentų dalis nurodė teisingą avalynės bei drabužių kainų perskaičiavimą. O manančiųjų, kad prekių ir paslaugų kainos sumažėjo, yra absoliuti mažuma – vos procentas lietuvių įžvelgė avalynės, drabužių bei kitų prekių pigimą. Keisis kainodara „Deichmann“ atliktas tyrimas taip pat atskleidė kitų metų vartotojų prognozes. 65 proc. gyventojų mano, kad avalynės ir drabužių kainos po oficialaus euro įvedimo šiek tiek didės, 14 proc. prognozuoja geroką brangimą, dar tiek pat tikisi kainų stabilumo. Kad kainos mažės mano vos 4 proc. lietuvių. „Tikėtina, kad dalies įmonių, kurios tiksliai perskaičiavo kainas pagal oficialių euro kursą, kainodara keisis. Pagrindinė priežastis – nepatrauklios ir sudėtingai įsimenamos dabartinės kainos eurais“, – teigia „Deichmann avalynės“ pardavimo vadovė Živilė Mazurkaitė. Dėl euro įpročių nekeis Nors dauguma nusiteikę tolimesniam kainų augimui, kitais metais lietuviai neketina keisti savo įpročių ir nemano, kad valiutos pasikeitimas turės įtakos jų finansinėms galimybėms. Anot 38 proc. respondentų, kitais metais jų avalynės ir drabužių pirkinių krepšelio suma liks tokia pati. 27 proc. svarsto mažinti išlaidas, o 31 proc. planuoja išleisti netgi daugiau. Tyrimas rodo, kad kitąmet didinti išlaidas avalynei ir drabužiams labiau nusiteikę vyrai nei moterys. Tarp planuojančių didinti savo pirkinių krepšelį – 33 proc. vyrų, o moterų – 28 proc. Bendrovės „Deichmann avalynė“ užsakymu tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom Ad Research”. Šio tyrimo metu apklausta 600 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 60 metų.
