Prekybininkai tvirtino, kad pasikeitus teisės aktams daugiausia keblumų iškils baltarusiams, Lietuvoje už grynuosius perkantiems buitinę techniką ir kitas prekes.
Tačiau galvą teks pasukti ir mūsų šalies gyventojams, kurie nuspręs turguje įsigyti apynaujį automobilį.
Grynaisiais – tik iki 3 tūkstančių eurų. Tiek vienu metu galės išleisti Lietuvos gyventojai.
Atsiskaityti kortele nebus jokių kliūčių, tačiau kai kur už prekes seniai įprasta mokėti tik grynaisiais.
Pavyzdžiui, jei ketinate keisti automobilį, greičiausiai vyksite į turgų. Ten didelė dalis mašinų, atgabentų iš Vakarų, priklauso jas atvežusioms įmonėms.
Vadinasi, grynaisiais teks mokėti iki 3 tūkstančių eurų. O jei mašina naujesnė?
„Tada tarsimės“, – šypsojosi automobilių prekeiviai.
Idėja – beveik ta pati
Tarsi feniksas iš pelenų iškilo siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais. Panašiai bandė pasielgti ir konservatorių, ir socialdemokratų valdžia.
Galiausiai finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę paskelbė pasirašęs naują siūlymą riboti grynuosius. Dėl to dar teks apsispręsti Seimui.
Ši idėja mažai kuo skiriasi nuo pateiktų anksčiau. Pavyzdžiui, balandį buvo siūlyta riboti iki 10 tūkst. litų siekiančius atsiskaitymus. Dabar – iki 3 tūkstančių eurų (10,3 tūkst. litų), jei gyventojai perka parduotuvėje ar kitur.
Kovoti su šešėliu reikia, bet ribojimai sukels nepatogumų.
„Bėdų gali kilti ne tik perkant automobilį turguje, bet ir kailinius ar kitą brangesnę prekę.
Tam tikromis aplinkybėmis sudėtinga atsiskaityti negrynaisiais pinigais“, – teigė bendrovės „Pačiolis“ vadovaujantysis teisininkas Vaidotas Dauskurdas.
Ką darys užsieniečiai?
Pirkėjams iš Baltarusijos ar Rusijos taip pat gali kilti kliūčių. Mat ne visi jie atsiskaito kortelėmis – turtingi atvykėliai iš Rytų mėgsta pasišvaistyti didesnėmis grynųjų sumomis. Jiems nekyla rūpesčių pakloti kad ir 10 tūkst. litų.
Pasak buitine technika prekiaujančio „Topocentro“ atstovės Linos Mažeikienės, didesnėmis grynųjų pinigų sumomis atsiskaitantys užsienio šalių pirkėjai dažniausiai perka televizorius, garso sistemas.
„Dažniausiai tai būna Baltarusijos piliečiai, todėl ribojimas jiems tikriausiai sudarytų keblumų“, – sakė L.Mažeikienė. Ji teigė negalinti pasakyti, kodėl Baltarusijos piliečiai neatsiskaito kortelėmis.
Dažniausiai užsienio šalių piliečiai, „Topocentro“ atstovės duomenimis, apsipirkdami išleidžia nuo 2 iki 6 tūkst. litų, tačiau yra ir tokių, kurie palieka po 15–20 tūkst. litų.
Siūlys mokėti dalimis
Automobilių prekeiviai irgi įspėjo, kad rūpesčių bus, nors dalis pirkėjų jau dabar atsiskaito pervesdami pinigus.
„Dalį pinigų perveda, o dalį duoda ir grynaisiais, – paaiškino, kaip vyksta prekyba, Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.
Tiesa, pirkėjai iš Rytų už automobilius vis dar atsiskaito grynaisiais. Bet ir čia žadama apeiti ribojimus dalį sumos pervedant, o dalį atiduodant tiesiai pardavėjui.
Beje, naujovę pristatęs finansų ministras R.Šadžius neslėpė, kad tai gali paveikti šešėlinę prekybą naudotais automobiliais.
Labiau priklausomi nuo bankų
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimą turėtų sveikinti komerciniai bankai.
„Be abejonės, jiems tai bus naudinga, o žmonėms sumažės alternatyvų atsiskaityti“, – įsitikinusi Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Ribojimo kritikai sakė, kad gyventojai dar labiau bus priklausomi nuo bankų, o šie apie įkainių mažinimą net nekalba. Vadinasi, daugiau bus atsiskaitoma debeto ir kredito kortelėmis.
„Pačiolio“ atstovas V.Dauskurdas pažymėjo, kad mokėjimo kortelių operacijų limitai kartais nesiekia 10 tūkstančių litų.
„Tai irgi sukels papildomų rūpesčių.
Gyventojai patirs daugiau išlaidų atsiskaitydami už bankų teikiamas paslaugas“, – teigė teisininkas.
Kaip? Tiesiog teks didinti mokėjimo limitus.
„Lietuvos ryto“ korespondentui paskambinus į vieną banką, jo darbuotojas pasiūlė tai padaryti. Tiesa, ne už dyką – ši paslauga kainuoja šimtą litų.
Neužteks net dienos limito
Saugumo sumetimais atsiskaitymams už prekes ir paslaugas bankai debeto ir kredito mokėjimo kortelėms taiko dienos limitus.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ dienos limitas debeto kortelei siekia 7 tūkst. litų. Tad kitais metais perkant prekę už 3 tūkstančius eurų limito jau nebeužteks. O grynaisiais – nevalia.
Banko atstovas Saulius Abraškevičius priminė, kad prireikus dienos limitą galima pasididinti savarankiškai interneto banke.
Didžiausia padidinta dienos suma atsiskaitymams debeto kortelėmis paprastai yra 15 tūkst. litų, tačiau „MasterCard“ kortelei ji gali būti pakelta iki 50 tūkst. litų.
Dar didesnės dienos atsiskaitymų ribos prireikus gali būti pritaikomos kredito kortelėms – kartais net iki 100 tūkst.
„Tačiau klientams patariame: įsigijus didesnį pirkinį ar sumokėjus už brangesnę paslaugą, saugumo sumetimais limitą reikėtų sumažinti iki pradinio lygio“, – aiškino S.Abraškevičius.
