Piniginėse bus euras, o galvose – dar litas?

Kai kurie Vokietijos bankininkai dar šiandien skaičiuoja, koks būtų paskolos dydis markėmis. Ką jau kalbėti apie estę mamą, pavertusią du eurus ir supratusią, kad savo atžalai duoda gerokai daugiau kišenpinigių, negu atseikėdavo kronomis.

Anot specialistų, lietuviams priprasti prie eurų gali būti ne taip lengva, nes mintyse teks dauginti skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot specialistų, lietuviams priprasti prie eurų gali būti ne taip lengva, nes mintyse teks dauginti skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė, ("Lietuvos rytas")

Nov 25, 2014, 6:22 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 5:06 PM

Atsisveikinti su nacionaline valiuta ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atrodo, kad lietuviams užmiršti kainas litais bus sudėtingiau nei latviams, nors jie latus laikė gražiausiais pasaulio pinigais.

Anot specialistų, eurais nurodytą sumą paversti nacionaline valiuta nesudėtinga, bet priprasti prie naujovių reikia daugiau laiko.

Dalinti paprasčiau

„Lito ir euro kursas nepatogus. Tačiau lietuviai prie euro tikriausiai pripras greičiau negu latviai, nes jiems reikia ne dauginti, bet dalinti“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tačiau kol kas dvigubos kainos, anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, mūsų šalies žmonėms nerūpi.

Mat rengiantis euro įvedimui buvo aplankyta apie keturiasdešimt mokyklų ir tik trijose sulaukta teisingo atsakymo, kiek eurais kainuoja pietūs.

„Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad rugpjūtį tik 60 proc. Lietuvos gyventojų žinojo tikrąjį lito ir euro kursą.

Laukia klientų antplūdžio

Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad palankumas eurui didėja.

„Žmonės susitaikė, kad kitaip nebus. Kita priežastis – viešai skelbiama nauda vartotojui.

Be to, geopolitinė padėtis tokia, kad darosi suprantamas noras prisiglausti prie ko nors didingesnio“, – kalbėjo J.Varanauskienė.

Bankai nerimauja, kad pirmosiomis sausio dienomis jų skyrius užgrius gyventojai.

„Baiminamės, kad po sausio 1 dienos dalis klientų ateis keisti pinigų, kiti ateis pasiklausti“, – neslėpė O.Bložienė.

Naujųjų metų išvakarėse daugelis bankų savo padalinius uždarys 14 valandą. Mat reikės laiko gryniesiems pinigams pernešti iš vienos patalpos į kitą.

Kaip stichinė nelaimė

„Bankams euras – stichinė nelaimė. Jo įvedimo sąnaudos – 100 mln. litų.

Dar prarasime 150 mln. litų, kuriuos buvo galima lengvai uždirbti iš pervedimų ir valiutos keitimo“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Nepaisant to, visi bankai pasisakė už euro įvedimą.

Pasak S.Kropo, tam tikrą euro teikiamą naudą galima apčiuopti ir dabar.

Anksčiau kilus tarptautiniams neramumams iš karto pašokdavo palūkanų normos. Nors šiuo metu geopolitinė situacija labai nepalanki, palūkanos stabilios.

„Niekas neabejoja, kad šį inkarą turėsime ir ateityje, nepaisant to, kokie vėjai pūs, – įsitikinęs S.Kropas. – Kai litą susiejome su euru, daugelis aiškino, kad doleris – ir Afrikoje doleris.

Tačiau eurais taupo ir investuotoja didelė pasaulio dalis.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.