Tūkstantis visiškų, net šviesos neskiriančių neregių ir apie 2 tūkstančiai labai silpnai matančiųjų iki Kalėdų turėtų gauti registruotus laiškus
Kiekviename laiške bus įgarsintas atvirukas, kuriame pateikiama pagrindinė su euru susijusi informacija ir euro monetų bei banknotų matuoklis „Cash Test“, kartu su jo naudojimosi instrukcija, kuri pateikiama Brailio raštu arba padidintu šriftu lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
Austrijos kompanijos „CareTec“ pagamintas prietaisas yra bene populiariausia bei patogiausia eurų atpažinimo priemonė regos sutrikimų turintiems žmonėms visoje euro zonoje.
Šis iš plastiko pagamintas „atpažintukas„ jį sulenkus yra banko kortelės dydžio bei paprastas naudoti: tereikia įdėti banknotą ties kortelės sulenkimo linija, suglausti kortelės dalis, užlenkti banknotą ir pirštais perbraukus ties banknoto kraštu esančius ženklus (tiek Brailio raštu, tiek sutartiniais ženklais) nustatyti nominalą.
Taip pat patikrinamos ir monetos: į tam skirtą griovelį tarp dviejų linijų įdėta moneta stumiama linijų susikirtimo link, o kokia yra monetos vertė parodys šalia linijos esantis ženklas, ties kuriuo moneta įstrigs.
Trumpas brūkšnelis matuoklyje žymi 2 centus, ilgas brūkšnys - 5 centus arba 5 eurus, vienas taškas - 10 centų arba 10 eurų, du taškai - 20 centų arba 20 eurų, trys taškai – 50 centų arba 50 eurų, vienas trikampis - 1 arba 100 eurų, du trikampiai – 2 arba 200 eurų.
Šiuos jau daugiau nei du dešimtmečius Europoje naudojamus eurų atpažinimo prietaisus gaus tik LASS nariai.
„Žmogus, kuris turi didelių regėjimo problemų, tačiau nėra mūsų sąjungos narys, turėtų būtinai kreiptis į artimiausią LASS filialą ir kuo greičiau informuoti mus, kad nori gauti eurų atpažinimo priemonę.
Deja, dėl lėšų stokos turime tik 3 tūkstančius šių „atpažintukų“, kuriuos mums nupirko Lietuvos bankas. Jei jie visi jau bus išdalinti, kitiems norintiems šią priemonę teks įsigyti patiems“, - sakė Ramunė Balčikonienė, LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Meškerevičiūtė informavo, jog Lietuvos bankui, įskaitant lietuviškus tapatumo ženklus, instrukciją ir pristatymo išlaidas, vienas toks eurų matuoklis kainavo 13,81 litų ( 4 eurus ).
LASS šiuo metu vienija apie 6,5 tūkstančio asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų. Iš jų 2533 gyvena penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose, 2485 – rajonų centruose ir miesteliuose ir 1506 – kaimuose.
Pasak R.Balčikonienės, šie skaičiai, deja, neatspindi realios situacijos – bendras asmenų su regos sutrikimais skaičius Lietuvoje yra dvigubai ar net trigubai didesnis.
Iki šiol neregiai ir silpnaregiai jokiu panašiu pinigų atpažinimo prietaisu nesinaudojo, nes tokio tiesiog nebuvo. Litus kiekvienas atskirdavo skirtingai.
Lietuviškų litų monetos atpažįstamos lengvai, nes yra skirtingų dydžių ir svorio, o banknotai yra beveik visi vienodi, todėl juos atpažinti neregiui praktiškai neįmanoma.
Tiesa, ant banknotų yra iškilūs, neregiams skirti ženklai, tačiau jie apčiuopiami tik ant naujo, šiugždančio banknoto, kuris, pripažinkime, į rankas papuola labai retai.
Taigi, iki šiol asmenys su regos sutrikimais dažniausiai turi pasikliauti aplinkiniais žmonėmis arba surūšiuoti banknotus pagal savo susigalvotą tvarką: vieni skirtingais būdais pinigus lanksto ( pavyzdžiui, 10 litų – skersai, 20 litų – išilgai, 50 litų – užlenkia kampą ir t.t.), kiti skirtingus banknotų nominalus susideda į skirtingas vietas (pavyzdžiui, į tam tikrus piniginės skyrelius arba skirtingas kišenes ir kt.).
