Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų teigia, kad taupo būstui ar kitokiam nekilnojamam turtui. Šis tikslas ne toks svarbus latviams ir estams, iš kurių būstui pinigų atsideda atitinkamai tik 8 proc. ir 11 proc.
Anot Odetos Bložienės, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, atsidėti brangesniems pirkiniams, lietuvius, ko gero, išmokė sunkmetis, po kurio daugelyje namų ūkių susiformavo teigiamas įprotis adekvačiau vertinti savo finansines galimybes ir planuoti didesnės apimties išlaidas.
„Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu gyventojai labiau linkę kaupti vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo rezultato, pavyzdžiui, įsigyti buitinės technikos, automobilį ar būstą. Pastarasis, kaip patvirtino tyrimo duomenys, daugumai lietuvių vis dar yra tarp didžiausių prioritetų ir taupymo motyvų. Aktyviau taupyti būstui gyventojus skatina ir Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingo skolinimosi, lemiantis bent 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, kuris Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, - komentavo O. Bložienė.
Ilgalaikiai taupymo tikslai, tokie kaip vaikų poreikiai ar pensija, Lietuvos gyventojus taupyti motyvuoja menkiau – tam lėšų atsideda atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. lietuvių.
Labiausiai atžalų ateitimi yra susirūpinę estai, kurių net 22 proc. kaupia vaikų mokslams ar studijoms. Tuo tarpu apie tai, kaip gyvens senatvėje, daugiausiai galvoja latviai – pensijai Latvijoje kaupia 19 proc. gyventojų. Pagrindiniu taupymo varikliu visose trijose Baltijos šalyje lieka „juoda diena“ – tam atsideda 62 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 62 proc. estų.
Įpratę iš anksto planuotis išlaidas, lietuviai keičia ir santaupų laikymo įpročius. Tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų santaupas laiko einamosiose sąskaitose, kai prieš trejus metus tai darė mažiau nei trečdalis (29 proc.). Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šis pokytis yra didžiausias. Tiesa, beveik kas penktas lietuvis (18 proc.) santaupas laiko ir namuose. Panaši situacija yra ir Latvijoje (22 proc.) bei Estijoje (23 proc.).
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, augančios einamųjų sąskaitų lėšos visose Baltijos šalyse greičiausiai signalizuoja apie didėjantį žmonių pasitikėjimą bankais, o pokyčius Lietuvoje dar labiau sustiprina artėjantis euro įvedimas. Ekspertės nuomone, didelė dalis gyventojų išgirdo raginimus nesukti sau galvos dėl litų vertimų į eurus ir pinigus laikyti bankuose, kur sausio 1-ąją dieną, jie automatiškai bus konvertuoti be jokio papildomo mokesčio ir palankiu fiksuotu kursu.
„Taupymo įpročiai ir motyvai Baltijos šalyse skiriasi nedaug, tačiau reikėtų pastebėti, kad labiau orientuodamiesi į ilgalaikius tikslus, latviai ir estai demonstruoja finansinį racionalumą. Juk pensijai ar būsimiesiems vaikų poreikiams pasiskolinti nepavyks, tad taupymas lieka geriausia išeitimi. Tačiau bet kokiam tikslui reikia išankstinio plano ir pasiruošimo. Net ir tokiems trumpalaikiams planams, kaip žiemos atostogos ar kalėdinės išlaidos. Pastarosios, kaip rodo anksčiau Instituto surinkti duomenys, gerokai patuština šeimos biudžetą: vien šventiniam stalui padengti gali prireikti daugiau nei penktadalio minimalios mėnesio algos, kurią gauna beveik kas penktas šalies gyventojos“, - apibendrino O. Bložienė.
Šiame tyrime, kurį užsakė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir rugsėjo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 3070 Baltijos valstybių gyventojų nuo 15 iki 75 metų.
