Tačiau Lietuvos bankas atmetė tokią galimybę: neva atsargomis teks dengti ir eurus, leidžiamus į apyvartą mūsų šalyje. O ekonomistai sukauptus milijardus prilygino šeimos sidabrui, kurio liesti nevalia net ir per suirutes.
Siūlė padengti skolas
Lietuvai įsivedus eurą, lito stabilumą užtikrinusios atsargos taps kaip ir nereikalingos. Todėl buvęs premjeras G.Vagnorius yra siūlęs valstybės sukauptą auksą ir užsienio valiutos atsargas, kurios garantavo lito stabilumą, pervesti į valstybės iždą.
Politiko nuomone, šie pinigai praverstų ne tik skoloms dengti: už juos būtų galima sugrąžinti ankstesnės valdžios nusavintas pensijas, sumokėti skolas policininkams ir padengti kitus iždo įsipareigojimus piliečiams.
Buvęs premjeras stebėjosi, kad, pagal priimtas Lietuvos banko įstatymo pataisas, šį valstybės turtą (auksą ir valiutos atsargas) nuosavybės teise ketinama perleisti tam pačiam Lietuvos bankui, kuris taps Europos centrinio banko „skyriumi“.
Todėl G.Vagnorius padarė išvadą, kad Lietuvos bankas „pagal savo principus ir tvarką“ galės valdyti visas Lietuvoje turimas atsargas.
Reikės dengti ir eurus
Tačiau Lietuvos banko atstovai tvirtino, kad įstojus į euro zoną laukia nauji įsipareigojimai. Tad apie galimybę pravalgyti atsargas negali būti nė kalbos.
Anot Lietuvos banko Bankininkystės departamento direktoriaus Mindaugo Vaičiulio, mūsų šalyje į apyvartą leidžiami eurai turės būti padengti Lietuvos banko turtu. O dalį – 5 proc. – atsargų teks pervesti į Europos centrinio banko užsienio atsargas.
Toks stojimo mokestis sudaro apie 330 milijonų eurų (1,13 milijardo litų), o auksas turėtų sudaryti 15 procentų šio įnašo. Tiesa, pervestasis įnašas ir toliau bus Lietuvos banko nuosavybė.
Kitą atsargų dalį – apie 95 proc., arba beveik 6 milijardus eurų, Lietuvos bankas, kaip ir iki šiol, valdys visiškai savarankiškai.
Palygino su šeimos sidabru
Siūlymas šiais pinigais kamšyti biudžeto skyles nesulaukė ekonomistų pritarimo. Nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė valstybės atsargas pavadino šeimos sidabru, kuris negali būti liečiamas net ir per suirutes.
„Kiekviena valstybė privalo turėtų tokias atsargas. Mes juk nežinome, kaip bus dėl euro ateityje. O gal teks grįžti prie lito?
Tad valstybė be atsargų – lyg bendrovė be įstatinio kapitalo“, – palygino R.Vainienė.
Pasak jos, iš tiesų dalį atsargų galima bet kada pravalgyti, bet tokiu atveju nekokią žinią nusiųstume tarptautinei bendrijai.
Paskolą jau sugrąžino
Valstybės atsargos sukauptos skolinantis iš Tarptautinio valiutos fondo. Paskola jau seniai atiduota, o tarpukario aukso nebūtų užtekę visam rezervui sukaupti.
Anot M.Vaičiulio, Lietuvos bankas ir dabar pervedinėja į biudžetą dalį pajamų – kasmet pervedama iki 70 proc. trejų metų Lietuvos banko pelno vidurkio. Pelno bankas uždirba investuodamas jam patikėtą finansinį turtą.
Kai šalis turės eurą, ši prievolė niekur nedings – bankas ir toliau turės pervedinėti dalį pelno. Iš viso centrinis bankas į valstybės biudžetą jau yra pervedęs 1,64 milijardo litų.
Net ir įsivedus eurą Lietuvos banko veikla turės būti finansuojama iš šaltinio, kuris nemažintų banko nepriklausomumo. Tam centriniai bankai įprastai ir naudoja investavimo pajamas.
