Tik 27 proc. iš apklaustųjų mano, jog pensijų fondus geriausia rinktis nuosekliai keičiant investavimo strategiją, atsižvelgiant į savo amžių ir renkantis gyvenimo ciklu grįstą pensijų fondų valdymo būdą. Net 46 proc. teigia, jog pensijų fondų geriausia nekeisti ir sistemingai kaupti lėšas viename jų. Ekspertų teigimu, vyraujanti nuomonė yra klaidinga.
2013 metais vykusi pensijų reforma įnešė teigiamų naujovių, tačiau ir nemažai sumaišties. Gyventojai iš informacijos gausos stengėsi išsirinkti sau priimtiniausią būdą pasirūpinti savo saugesne ir labiau aprūpinta senatve. Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji dalis gyventojų pasirinko kaupti lėšas viename iš II pakopos pensijų kaupimo fondų ir savo sprendimo nekeitė.
Tai patvirtina ir „Sodros“ pateikiami duomenys, kurie rodo, jog 2013 m. buvo sudaryta virš 12 tūkst. II pakopos pensijų fondų keitimų sutarčių toje pačioje bendrovėje, o 2014 m. – beveik 6 tūkst., iš daugiau kaip 1,13 mln. kaupiančiųjų.
„Reikėtų nepamiršti, kad pensijų kaupimui ir investavimo rizikos valdymui taip pat reikalinga strategija. Kuo ilgesnis laikotarpis likęs iki pensijos, tuo didesnė investicijų dalis gali būti skiriama investuoti į akcijas. Artėjant pensijiniam amžiui, reikia mažinti akcijų dalį ir pereiti į mažesnės rizikos pensijų fondą“, – tyrimo rezultatus komentuoja specializuotos pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.
Dalis pensijų fondų lėšų yra investuojamos akcijų rinkose. Akcijų kainos gali svyruoti ir virsti nuostoliais trumpalaikiu periodu, tačiau kainų svyravimai ilgesniame laikotarpyje nėra ženklūs. Tokiu atveju investicinė grąža iš akcijų ilgalaikiu laikotarpiu yra didesnė nei konservatyvesnių pensijų fondų, kurie investuoja į vyriausybių obligacijas, terminuotus indėlius.
Pensijų fondų investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl kiekvieno pensijų fondo veiklos laikotarpiu galimi šių fondų investicinių vienetų verčių svyravimai.
,,Kaupiamos pensijos dydžiui įtaką daro daug veiksnių. Pirmiausia tai – pervedimų į pensijų fondus dydis, pensijų fondų investavimo politika, investicijų grąža, kaupimo laikotarpis bei taikomų mokesčių dydžiai. Tinkamai pasirinkus pensijų fondą ir bėgant metams keičiant investavimo strategiją, t.y. mažinant investavimo rizikos laipsnį, ilguoju laikotarpiu gyventojai gali pasiekti grąžos, didesnės nei infliacija. Žinoma, taip pat labai svarbu, kad politikai išlaikytų kaupimo dalyviams duotus pažadus dėl pervedimų į pensijų fondus dydžių“, – teigia R. Stankevičius.
„Apžvelgę besibaigiančių metų rezultatus, matome, kad 416 mūsų klientų atliko perėjimus tarp pensijų fondų, tai 2,29 karto daugiau nei 2013 m. Dažniausiai tai sąlygojo aktyvesnis mūsų klientų informavimas, pvz. šiais metais susisiekėme su daugiau kaip 2000 klientų, kuriems reikėtų keisti pensijų fondą atsižvelgiant į amžių. Pensijų fondų keitimo paslauga mūsų bendrovės viduje yra nemokama“, – sakė „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius.
Prieš apsisprendžiant keisti pensijų fondą ar bendrovę, būtina įvertinti ilgalaikius investavimo rezultatus. Pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat pateikia investavimo ataskaitas, siūlo nemokamas konsultacijas, o Lietuvos bankas savo interneto svetainėje periodiškai skelbia visų pensijų fondus valdančių bendrovių rezultatus.
„Jei Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, išleistų aiškias rekomendacijas kokio amžiaus klientams kokie pensijų fondai pagal rizikos laipsnį būtų tinkami, mums, kaip bendrovėms, tai taptų papildomu argumentu informuojant klientus. Remiantis visa šia informacija klientai galėtų daryti išvadas ir priimti teisingus sprendimus“, – atkreipia dėmesį R.Stankevičius.
UAB „MP Pension Funds Baltic“ – specializuota pensijų fondų valdymo bendrovė veiklą pradėjo 2007 m. Šiuo metu „MP Pension Funds Baltic“ pasitiki beveik 63 tūkstančiai klientų, o valdomas turtas siekia daugiau nei 325 milijonus litų. 100 proc. bendrovės akcijų priklauso „Invalda LT“ grupei, kuri yra viena didžiausių turtą valdančių ir investuojančių bendrovių Lietuvoje.
