Remiantis 16–30 metų amžiaus šalies gyventojų apklausos duomenimis, paaiškėjo, kad net 47,1 proc. jų rimtai abejoja valdžios žadamu geresniu gyvenimu.
Optimistiškiau į ateitį žvelgia ženkliai mažiau – 18,8 proc. respondentų, o tuo tarpu 19,4 proc. apklaustųjų teigė, jokių pasikeitimų nesitikintys. Likę 14,7 proc. nuo atsakymo susilaikė.
Tyrimas taip pat atskleidė dar vieną įdomų faktą ir opią problemą: artėjant euro įvedimui, net 78,4 proc. respondentų pastebėjo kainų pokyčius, o 67,2 proc. apklaustųjų pajuto prekybininkų piktnaudžiavimą šia situacija.
Teigiamų prognozių šiuo klausimu taip pat nematyti – 83,2 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad kainų pokyčiai, jų manymu, tęsis ir po Naujųjų metų.
Tiesa, šalies jaunimo nuomonė dėl paties euro įvedimo suskirstė apklaustuosius į dvi apylyges barikadų puses: 44,4 proc. respondentų valiutos pokyčius vertina neigiamai, o 43,9 proc. – teigiamai. Nuomonės neturi 11,6 proc. apklaustųjų.
Apklausa buvo atliekama gruodžio 17–22 dienomis. Tyrime dalyvavo 189 respondentai.
