- Pone Keserauskai, kaip vertinate tokį kreipimąsi?
- Nežinau, koks užduoto klausimo turinys. Gal visai ne toks, nei interpretuojama žiniasklaidoje. Atsakymai gali būti du. Trumpas - tai yra skirtingos rinkos. Išsamus – reiktų žiūrėti į konkrečias rinkos sąlygas, sąnaudas, gamybos, transportavimo, platinimo, rinkos dydį.
Po metų tyrimo būtų galima atsakyti, kodėl konkretaus produkto kaina skiriasi.
Klausimas, kam toks atsakymas būtų naudingas? Įdomesnė klausimo pusė yra ta, ar egzistuojantys kainų skirtumai nulemti objektyvių priežasčių, ar atsiranda dėl įmonių veiksmų, pažeidimų.
- Telefonu susisiekėme su Berlyne jau trečius metus gyvenančia žurnaliste ir rašytoja Lina Neverbickiene. Lietuvoje lankėtės per Kalėdas. Turbūt teko užsukti ir į parduotuves. Ar tikrai Lietuvoje brangiau nei Vokietijoje?
- Tikrai. Berlyne kainos dvigubai ar trečdaliu mažesnės. Berlynas - vienas pigesnių Vokietijos miestų, Pietų Vokietijoje tie patys produktai kainuoja šiek tiek brangiau. Lyginant kainas į akis ypač krito importuotos prekės. Paprasto „Milka“ šokolado kaina Lietuvoje - dviguba. Ir primityviausi kasdieniniai produktai Lietuvoje kainuoja kokiu trečdaliu ar 20 proc. brangiau.
- O kaip kiti dalykai – pramogos, komunalinės paslaugos?
- Paslaugų sektoriuje Lietuva turi geresnę poziciją. Lietuvoje pigesnis transportas, pramogos, kultūra. Grožio industrija – kirpyklos, manikiūras - irgi pigesnė. Batai, drabužiai Vokietijoje pigiau. Taip buvo jau prieš dešimt metų, ir nekrito niekam į akis.
- Ponia Bložiene, ką Jūs galite pasakyti apie kainas?
2014-ųjų pradžioje darėme tyrimą, kiek Lietuvoje kainuoja būtinųjų prekių krepšelis, ką rekomenduoja valgyti dietologai. Lyginome kainas ir Latvijoje, ir Estijoje. Apsiperkant prekybos centruose, nesinaudojant jokiomis lojalumo programomis ar akcijomis, Lietuvoje toks krepšelis keturiems asmenims kainuoja tūkstantį litų, Latvijoje jis brangiausias. Kainų pokytis Latvijoje įvedus eurą per metus buvo labai nedidelis.
Kalbant apie svarbą namų ūkiams, visada reikia žiūrėti į pajamas, kiek nuo bendrų išlaidų sudaro išlaidos maistui. Pagal ES vidurkį, maistui išleidžiama maistui apie 15 proc. Lietuvoje - ir 23 proc., ir 30 proc.
Lietuvoje pagrindinės išlaidos yra būstas, maistas ir transportas. Mažėjant pajamoms, išlaidos laisvalaikiui, rūbams, avalynei mažinamos. Išlaidos švietimui, vaikams sudaro tikrai menką dalį.
- Pone Keserauskai, kas lemia tai, kad už 10 eurų Vokietijoje galima nusipirkti daugiau nei Lietuvoje?
- Rinkos dydis - labai svarbus. Lietuva yra 3 mln. gyventojų valstybė, Vokietijoje gyventojų - virš 70 milijonų. Tam, kad pigūs prekybos centrai ateitų, jie turi tikėtis didelio masto, nes jie uždirba iš didelės apyvartos. Lietuvoje apyvarta yra labai ribota.
- Kaip paaiškinti fenomeną, kad supirkimo kainos Lietuvoje yra žemesnės nei Vakaruose, bet produktai kainuoja brangiau?
- Dėl pieno sektoriaus pradėjome tyrimą. Kartu veikia ir vartotojo psichologija. Jis dažniausiai pamato tai, kas jam nepatinka. Nesu girdėjęs, kad sakytų, jog kažkas Lietuvoje yra pigiau.
- Pone Masiuli, ko tikitės iš šio tyrimo, jei jis bus atliktas?
- Tikiuosi, kad žingsnis po žingsnio išklibinsime konkurenciją. Duonos sektoriuje yra kepyklos, o joms Lietuvos rinka - milžiniška. Kepyklėlės ir Vokietijoje kepa tam tikram miesteliui ar regionui. Kodėl duona Vokietijoje yra pigesnė, nepaaiškinsit niekuo. Airijoje prekybos centrų yra mažiau, prekės - pigesnės. Mūsų verslininkai nemėgsta gyventi iš 10 – 15 proc. pelno. Jiems reikia 100 proc. ar 200 proc. Štai „Mantinga“ susitarė su „Maxima“ apgaudinėti klientus ir apgaudinėjo. Tai vienas pavyzdys, bet iš jo galima manyti, kad tai tik maža ledkalnio viršūnėlė, kurią pavyko apčiuopti.
- Kainos pas mus aukštesnės pasidarė ne vakar. Tokios buvo ir prieš metus, ir prieš penkerius metus. Kodėl nekėlėt šito klausimo, kai Jūsų partija buvo valdžioje?
- O Jums būtų geriau, kad aš ir dabar nekelčiau?
- Prieš penkerius metus masės plūdo į Lenkiją pirkti pigesnių maisto produktų, o konservatoriai tylėjo.
- Tada nekėliau šios problemos, nes buvau užsiėmęs kitomis – šildymo - kainomis.
- Pone Keserauskai, kodėl tyrimas dėl pieno sektoriaus užtruks metus? Ar neįmanoma to atlikti greičiau?
- Yra greita, kokybiška ir pigu. Galimi pasirinkti tik du dalykai. Jeigu mestume visus išteklius, priimtume ekonomistų, galima būtų padaryti ir greičiau. Atlikdami rinkos tyrimą nekontroliuojame, per kiek laiko prekybos centrai, gamintojai, žemdirbiai pateiks duomenis.
