Krūvos arbatpinigių padavėjų nepradžiugino

Piniginėje liko kalnas baltų lito centų? Nemažai žmonių rado kur padėti smulkius pinigus, kurie netrukus bus išimti iš apyvartos, – palikti arbatpinigių.

Pirmosiomis šių metų dienomis daugelyje kavinių padavėjams teko saujomis semti arbatpinigiams paliktus centus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pirmosiomis šių metų dienomis daugelyje kavinių padavėjams teko saujomis semti arbatpinigiams paliktus centus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

Jan 7, 2015, 6:18 AM, atnaujinta Jan 16, 2018, 8:18 PM

Kavinių, barų ar restoranų padavėjai kalnais smulkių lietuviškų centų ne itin džiaugiasi. Mat džiaugsmą dėl arbatpinigių nustelbė mintys, koks vargas laukia norint juos išleisti ar pakeisti į sausio 1-ąją įsigaliojusią valiutą – eurus.

Klientai lietuviai kol kas sutrikę: vienur jie palikdami arbatpinigių negailėdami žeria likusius litus, kitur duoda euro centų, tačiau kur kas mažiau, nei atseikėdavo iki šiol litais.

Kiaulysčių nekrečia

„Dauguma mūsų klientų nuolatiniai, tad jie nedarytų tokių kiaulysčių.

Kita vertus, ir balti centai yra pinigai, tik vargo iškeisti paskui būna“, – apie arbatpinigius atėjus naujiems pinigams kalbėjo Panevėžio kavinės „XX galerija“ direktorius Raimondas Pilvinis.

Tiesa, jam vis dėlto teko pirmomis šių metų dienomis matyti saujas baltų centų, paliekamų kaip atlygis už gerą aptarnavimą. Bet tai buvo išsyk po Naujųjų metų, o prabėgus vos kelioms dienoms po euro įvedimo ir atsiskaitydami, ir palikdami arbatpinigių klientai dažniausiai tiesia eurus.

„Pirmomis dienomis apie 70 proc. klientų atsiskaitydavo litais, o dabar jau tokių telikę apie 30 proc.“, – skaičiavo R.Pilvinis.

Pažeria kalną centų

Painiava, kol neišleidai visų litų, gali duoti kad ir trumpos naudos.

„Pajutome, kad šiemet arbatpinigių duodama daugiau, kad ir kokia valiuta skaičiuotume. Žmonės greičiausiai taip nori atsikratyti mažo nominalo litų monetų“, – sakė kavinių tinklo „Coffee Inn“ vienas iš vadovų Nidas Kiuberis.

Šiame populiariame tinkle didžioji dalis lietuvių klientų atiduoda paskutinius likusius litus ar jų centus.

Yra tokių, kurie pažeria saują baltų lito centų.

„O užsieniečiai nesuka sau galvos – palieka kaip įpratę savo šalyje. Paprastai tai euras ar du, jei yra dosnūs ir patenkinti aptarnavimu.

Nuolatiniai mūsų klientai jau seniai įpratę palikti tam tikrą sumą, todėl ją nesunkiai perskaičiuoja į eurus ir palieka atitinkamai tiek pat kaip ir anksčiau“, – pasakojo N.Kiuberis.

Rusai – vis taupesni

Lietuviško maisto restoranų „Fortas“ tinklas metų pabaigoje ir naujųjų metų pradžioje įprastai džiaugiasi turistų iš Rusijos gausa. Tiesa, šiemet padėtis kiek kitokia – svečiai iš šios šalies nebe tokie išlaidūs, tad ir ne tokie dosnūs.

„Ir patiekalus pigesnius užsisako, ir gėrimus nebe tokius brangius renkasi“, – pasakojo restoranų tiklo „Fortas“ atstovas Kęstutis Markevičius.

Kaip suskaičiavo restoranų tinklo šeimininkai, populiariausiame tarp turistų Vilniaus Pilies gatvės restorane rusakalbių sąskaitos susitraukusios apie 30 proc. Tad ir arbatpinigiai mažesni.

Ir lietuviai kol kas nedrąsiai atlapoja pinigines. K.Markevičius tikėjosi, kad jie tik laikinai, kol dar nepriprato prie euro, pamiršo nerašytą 10 procentų taisyklę.

Kol kas arbatpinigių vietiniai dažniausiai palieka litais ar lito centais. O jeigu eurais, tai negausiai.

Pavalgė per šventes

Kauno senamiestyje įsikūrusios „Medžiotojų užeigos“ lankytojų srautas išsyk po švenčių sumažėjo. Čia dažnai pietavusių turistų iš Rusijos šiemet gerokai mažiau.

„O lietuviai pavalgė per šventes“, – šypsodamasi pasakojo restorano vadybininkė Aida Zabulionytė.

Kaip suskaičiavo restorano darbuotoja, šiemet lankytojų kur kas mažiau nei praėjusių metų sausį.

Tačiau arbatpinigių srauto tai nepaveikė: nuolatiniai lankytojai paprastai padavėjams atseikėja 10 proc. už patiekalus sumokėtos sumos.

Kol kas pirmauja grynieji litai

Lietuvoje didžioji gyventojų dalis pirmosiomis dienomis po euro įvedimo vis dar atsiskaitė litais. Tai rodo „Eurobarometro“ duomenys.

Sausio 2 dieną, penktadienį, 84 proc. mokėjimų grynaisiais buvo atliekama litais, o sausio 3 dieną, šeštadienį, – 59 proc.

Tokius rezultatus paskelbė Europos Komisija, remdamasi naujausia apklausa.

Sausio 3 dieną grąžą eurais gavo 89 proc. pirkėjų. Sausio 2–3 dienomis Lietuvoje buvo apklausta po 333 respondentus, pranešė agentūra BNS.

Kitos EK apklausos – „Flash Eurobarometer 409“, atliktos gruodžio 29–30 dienomis, duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą: 44 proc. turėjo eurų banknotų, 46 proc. – eurų monetų.

Anot tyrimo, dažniausiai eurų jie turėjo iš kelionių.

Skaitykite verslo žinias ir mūsų FB puslapyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.