Pašnekovė praėjus penkiolikai pirmųjų sausio dienų, kai galima atsiskaityti ir litais, ir naująja valiuta – eurais – imti atostogų neketina.
„Laukėme, kad bus sudėtingiau. Ypač nerimavome dėl to, kaip reikės į kasą suvesti dvi valiutas. Bet žinojome, kad jei kas nepavyks, yra pagalbos linija, kuria gali paskambinti bet kada“, - kalbėjo E.Grablevska.
Ant pirkėjų ji nebamba: jei tenka suklysti, eilėje išsirikiavę klientai kantriai laukia, kol klaidos pataisomos.
Vis dėlto pirkėjai šiomis dienomis – įtaresni ir atidesni. Kone kiekvienas, gavęs kasos kvitą, eina perskaičiuoti, ar teisingai konvertuota, būna ir tokių, kurie į parduotuvę atsineša skaičiavimo mašinėlę.
„Sudėtinga tai, kad kas antram žmogui tenka aiškinti, kodėl, davęs 100 litų kupiūrą, gauna tik 11 eurų grąžos. Patys žmonės nelabai suvokia, kaip reikia skaičiuoti, todėl jiems rodome, kaip reikia konvertuoti. Būna, kad apsipirkę vienoje kasoje, su tais pačiais pirkiniais nueina prie kitos kasininkės ir prašo dar kartą perskaičiuoti prekes, nes pirkėjams atrodo, kad suma apskaičiuota ne taip“, - kalbėjo Vilniuje dirbanti kasininkė.
Anot jos sumaišties būna, kai klientas gauna kasos kvitą, kuriame sumos rodomos eurais, o litais atspausdinama tik mokėtina suma. Dėl to pirkėjams sunkiau būdavo suvokti, ar suskaičiuota teisingai.
Natūralu – daugiau apie tai, iš kokių į kokius skaičius konvertuojama, tenka aiškinti vyresnio amžiaus žmonėms.
„O vaikai džiaugiasi, nes jiems atrodo, kad kainos – labai mažos“, - pasakojo E.Grablevska.
Ji buvo iš tų kasininkių, kurioms pratintis prie eurų teko nuo pat sausio 1-osios. Anot pašnekovės, pirmieji klientai laukė grąžos eurais, nes jiems buvo įdomu, kaip atrodys naujoji valiuta. „Eurą žmonės pasitiko ramiai. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių džiaugėsi, kad turi naują valiutą, kad pinigas įkrito į piniginę“, - prisiminė kasininkė.
