Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc.
Anot įmonės „Creditfirm“, refinansuojančios ir konsoliduojančios gyventojų skolas, vadovo Lino Kliuko, pastebima tendencija, kad besikreipiančių dėl paskolų skaičius auga. Prasiskolinę žmonės bando išpirkti savo įkeistus butus ar kitą turtą, palankiomis sąlygomis grąžinti skolas, neretai nevengdami nusikalsti.
„Praėjusiais metais nuskambėję unijų skandalai sujudino visą paskolų rinką, perskirstydami klientų srautus iš unijų į bankus bei privataus kapitalo įmones, kaip mūsų.
Žmonės tapo atsargesni, tačiau skolintis nenustojo.
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2013 m. iki 2014 išmokėtų kreditų bankams padaugėjo 13,8 proc., tačiau ir vėluojančių sumokėti per metus padaugėjo beveik 14 proc.
Pokyčių įvyko ir vartotojų amžiaus grupėse – klientų iki 25 metų, besiskolinančių mažesnes nei 1 tūkst. litų sumas, per šį laikotarpį sumažėjo beveik 5 proc., tad darome prielaidą, kad jauni žmonės tapo sąmoningesni ir prieš skolindamiesi gerai įvertina savo galimybes“, – sakė L.Kliukas.
Jo teigimu, peržiūrėjus metinius sandorius buvo pastebėta, kad dažniausi pastarojo meto „Creditfirm“ klientai – asmenys, kurių turtą bandoma išieškoti per anstolius ar varžytines.
„Jie kreipiasi į mus, kad suteiktume kreditą ir būstą jie galėtų išsipirkti. Kita kategorija – greitiesiems kreditams su didelėmis palūkanomis prasiskolinę žmonės, kurių paskolas mes konsoliduojame ir refinansuojame, taip mūsų klientas gali susidėlioti jam priimtiną paskolos išmokėjimo planą, atitinkantį gaunamas pajamas“, – sakė L.Kliukas.
Anot „Creditfirm“ vadovo L. Kliuko, padaugėjus paraiškų kreditui, padaugėjo ir kreditinio sukčiavimo atvejų, kai įkeičiant žemės sklypą, kredito davėjui pateikiama dalinai ar visiškai realybės neatitinkanti informacija.
Dažniausi nenurodoma informacija dėl esamų komunikacijų, kurių atvedimas gali kainuoti brangiau nei pats sklypas.
Siunčiami „užmaskuoti“ sklypo nuosavybės dokumentai, nenurodant elektros, vandens telkinių apsaugos zonų.
Imant paskolą nurodoma, kad sklypo paskirtis bus pakeista į leidžiančią statybas, nors toks leidimas neįmanomas.
Pateikiami sklypų masyvų dokumentai, aiškinant, kad bus dalinami mažais sklypais.
Siunčiamos nuotraukos sąmoningai neatskleidžia sklypo trūkumų.
Pasak L.Kliuko, dažnai norintieji gauti paskolas sukčiauja pačiu primityviausiu būdu – nenurodo savo kitų finansinių įsipareigojimų, tikėdamiesi gauti didesnę sumą, tačiau tai patikrinti užtrunka vos keletą minučių. Ir paskola, žinoma, nebūna suteikiama.
„Šiuo metu kaip tik turime vieną vieną standartinį kreditinio sukčiavimo pavyzdį, kurį perdavėme teisėsaugai: norėdamas gauti paskolą, asmuo suteikė ne visą informaciją apie užstatą, taip nuslėpdamas jo tikrąją vertę.
Gavęs paskolą, kredito gavėjas pranešė negalintis mokėti palūkanų ir pasiūlė pasilikti užstatą, kurio tikroji vertė neatitiko nurodytosios paskolos ėmimo dokumentuose, – pasakojo „Creditfirm“ vadovas. – Taip pat neretai siunčiami fiktyvūs verslo planai, kuriuos patikrinus paaiškėja, kad jie neegzistuoja.
„Kruopštesni“ siunčia įvairias pasirašytas sutartis dėl laidavimo ar būsimų pajamų, tačiau jas patikrinus, surasti sutarties trečiąsias šalis būna neįmanoma, nes dažniausiai jos būna fiktyvios. Suteikiant paskolą būtina tikrinti originalius dokumentus, reikalauti banko išrašų, papildomų sutarčių ar dokumentų, įrodančių užstato ir asmens legitimumą.“
Anot L.Kliuko, dažniausia palūkanų ir įmokų nebegalinčių sumokėti skolininkų daroma klaida – slapstytis, nekelti telefono ragelio, neatsakinėti į laiškus, tikintis, kad procesas užsivilkins ir viskas savaime išsispręs. Itin svarbu, net pradelsus įmokas, palaikytį ryšį su kredito bendrove, geranoriškai bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų.
„Daug kartų esame pratęsę paskolos grąžinimo terminą, įvedę kredito grąžinimo „pertrauką“, pratęsę skolos grąžinimo terminą net pasibaigus sutarčiai, kad klientas galėtų neskausmingai įvykdyti sutarties sąlygas“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnyje numatyta fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, t. y. už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos rašto arba kitokių kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule.
„Apgaulė dažniausiai pasireiškia melagingos informacijos apie pajamas, išlaidas, įkeičiamą turtą, šeimyninę padėtį ar kt. pateikimu. Kreditinis sukčiavimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, už jo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“, – sakė advokatų bendrijos „Adlex“ advokatė Liucija Jankoitė.
Jos teigimu, nors pastaruoju metu daugėja bylų, kuriose asmenys kaltinami kreditiniu sukčiavimu, vis dėlto pastebima, kad paskolos gavimas apgaule dažniausiai yra susijęs su ketinimu pinigų negrąžinti, o tokia veika jau kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas – sukčiavimas, už kurio padarymą atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje.
