Išsikeisti valiutą netrukus bus galima ne tik bankuose, bet ir nedidelėse keityklose. Jas planuojantys atidaryti verslininkai sutartinai tvirtino, kad paklausa tikrai bus.
Nauji rinkos žaidėjai žada taikytis prie emigrantų – jiems į eurus keis svetur uždirbtą valiutą, į Lenkiją apsipirkti sukantiems tautiečiams bandys įpiršti zlotų, o keliaujantiems į egzotiškus kraštus pasiūlys tų šalių valiutos.
Startas – jau netrukus
Jau kovo mėnesį Lietuvoje turėtų atsirasti pirmoji valiutos keitykla, nepriklausanti bankui.
Turizmo specialistai sako, kad to reikėjo dar prieš dešimt metų, tačiau Seimas tik praėjusią vasarą leido steigti bankams nepriklausančias valiutos keityklas.
Nors jos tikrai būtų pravertusios prieš euro įvedimą, naujų keityklų steigėjai sakė ir dabar bandysiantys įsiskverbti į rinką ir rasti klientų.
„Siūlysime savo paslaugas emigrantams – jie pas mus galės išsikeisti Norvegijos kronas, Didžiosios Britanijos svarus sterlingų“, – pasakojo Nacionaliniu aukso banku pasivadinusios bendrovės „9999 LT“ vadovas Algerdas Urbonavičius.
Šiai bendrovei Lietuvos bankas praėjusią savaitę suteikė leidimą steigti valiutos keityklas. Tokia pat teisė suteikta ir bendrovei „Drusvalas“, kurią valdo žinomas verslininkas Šarūnas Kliukas ir Anatolijus Miknevičius.
„Planuojame prekiauti 34 valiutomis. To dar niekas nedarė, o pirmoji keitykla bus atidaryta jau netrukus“, – „Lietuvos rytui“ žadėjo A.Miknevičius.
Taikysis ir į baltarusius
Iš viso prašymus leisti steigti valiutos keityklas pateikė 5 įmonės. Įstatymas leidžia jas steigti ir fiziniams asmenims. Tiesa, tam reikia gauti Lietuvos banko leidimą.
Proginėmis monetomis, auksu, briliantais ir juvelyrika prekiaujančios bendrovės savininkas A.Urbonavičius sakė kol kas negalintis tiksliai pasakyti, kiek bus investuota į keityklas ir kur jos atsiras.
„Kovą ketiname atidaryti pirmąją“, – teigė pašnekovas.
Kai kurių rinkos analitikų manymu, naujiems žaidėjams bus sunku įsiterpti ir į taip pripildytą rinką. Juk valiutą keičia ir bankų skyriai, o kai šalyje jau įvestas euras, gyventojams tokių paslaugų reikės dar rečiau.
Tačiau A.Urbonavičius įsitikinęs, kad galimybių yra. „Taikysimės ir į tuos, kurie vyksta į Lenkiją apsipirkti. Jie norės zlotų, kuriuos mes galėsime iškeisti.
Baltarusiai, atvykstantys apsipirkti į Lietuvą, dažnai atsiveža JAV dolerių, todėl ir jiems padėsime išsikeisti“, – aiškino verslininkas.
„Drusvalo“ vadovas A.Miknevičius pastebėjo, kad vis daugiau lietuvių vyksta į egzotiškas šalis, ten vežasi eurų ar dolerių.
„Kodėl nepabandžius jiems pasiūlyti šalies, į kurią vyksta, valiutos?“ – samprotavo pašnekovas.
Kitur veikia jau seniai
Lietuva bus viena paskutinių šalių regione, kuri leido steigti keityklas pavieniams verslininkams.
Vykstantys į Lenkiją kartais keičia pinigus pasienyje esančiose keityklose kaimyninės šalies teritorijoje.
Ten seniai galioja tvarka, leidžianti steigti nuo bankų nepriklausančias keityklas. Kaimyninėje valstybėje jų veikia daugiau kaip 5 tūkstančiai.
Latvijoje leidžiama steigti keityklas dar nuo 1991 metų.
„Geriau vėliau negu niekada. Mes šiandien matome perspektyvų tokioms keitykloms.
Klientams nereikės laukti eilėse kaip bankuose, stengsimės paslaugas suteikti operatyviai“, – dėstė „Drusvalo“ vadovas A.Miknevičius.
Pirmąją keityklą bendrovė ketina atidaryti Kaune, „Hyper Maxima“ prekybos centre.
Bankai – ne konkurentai?
Būsimi valiutų keitėjai tikina, kad su bankais nekonkuruos.
„Tai nėra mūsų tikslas, tačiau uždirbti pinigai liks Lietuvoje“, – teigė „9999 LT“ vadovas A.Urbonavičius.
Naujos valiutų keityklos esą bus steigiamos ir tose vietovėse, kuriose nėra bankų skyrių.
„Drusvalo“ vadovas taip pat sakė, kad su bankais varžytis neketina ir bandant įsiveržti į rinką dempingu neužsiims.
Valiutos keitimo mokestis Lietuvoje, palyginti su Vakarų šalimis, yra nedidelis.
A.Urbonavičius sakė, kad keityklos turės taikyti mažesnį mokestį nei bankai, nes tik taip prisivilios klientų.
Klaipėda laukia
Kai kuriuose regionuose tokie valiutų keitėjai itin laukiami. Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė „Lietuvos rytui“ yra pasakojusi, kad turistai savaitgalį uostamiestyje neturi kur išsikeisti valiutos, ir taip yra jau dešimt metų.
Klaipėdos centre tėra viena valiutos keitykla, ir ta pati veikia kazino salone.
„Dar daugiau bėdų būna, kai uoste prisišvartuoja kruizinis laivas – atvykėliai išleistų daugiau pinigų, bet neturi kur išsikeisti“, – pasakojo R.Savickienė.
Bendrovės „9999 LT“ vadovas A.Urbonavičius teigė žinąs padėtį Klaipėdoje, todėl ketina užlopyti šią spragą. „Mes turime skyrių Klaipėdoje, kuriame ketiname atidaryti valiutos keityklą“, – sakė jis.
Verslininkas tikisi, kad 30–40 proc. valiutos keityklų apyvartos garantuos turistai.
