Padidino atsakomybę
Gaisrų sezonas jau priartėjo. Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, atsakomybė už padegtas pievas taip pat tapo kuo realiausia.
Mat kovo pradžioje įsigaliojo nauja gamtai padarytos žalos skaičiavimo metodika. Numatyta ne tik tai, kad už 1 hektarą išdegintos žolės teks sumokėti 800 eurų. Atsirado ir dar vienas botagėlis padegėjams tramdyti, – už padegtą žolę, nepaisant, kad išdegęs plotas yra nedidelis, teks sumokėti100 eurų.
Praėjusią savaitę, Nepriklausomybės atkūrimo dieną Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pričiupo ir pirmąjį padegėją.
Per reidą Anykščių rajone, Varkujuose jie sulaikė šio kaimo gyventoją K. S., deginantį sausą žolę.
Ugnis jau buvo nuniokojusi daugiau nei 1 ha pievos. Tad vaikinui gresia administracinė bauda nuo 28 iki 231 euro. Jam teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 774,56 euro.
Geriau neuždegti
Paprastai pievose gaisrą sukėlęs žmogus turi atlyginti ir tą žalą, kurią padaro į mišką ar pastatus persimetusi ugnis.
Neramu turėtų būti ir žemės savininkams. Jie privalo pranešti apie degančią žolę. To nepadarius, žemės savininkui gali būti surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas.
Žemės ūkyje dar taikomos ir kitokios sankcijos, – mažinamos tiesioginės išmokos už žemę.
Gaisrų nemažėja
Pernai padegėjai sukėlė per 4000 pievų gaisrų. Tai trečdaliu daugiau, nei užpernai. Kita vertus, ne kiekvieną kartą, ugniai plykstelėjus, į gaisravietes kviečiami ugniagesiai. Tad realiai gaisrų kyla dar daugiau.
Pernai per 100 gaisrų kilo miškuose, – ugnis į juos persimetė iš degančios žolės. Degė ir šeši durpynai.
„Pasekmės – skaudžios. Kasmet pievų gaisruose apdega, o neretai – ir žūva žmonės. O gamtai padaroma didžiulė žala deginant žolę, ražienas, krūmokšnius. Kyla grėsmė ir žmonių turtui“, – užsiminė L.Jonauskas.
Uždraus rūkyti?
Aplinkos ministerija ištiesė „priešgaisrinę“ idėją ir Neringos bei Klaipėdos savivaldybėms. Siūloma, kad šios uždrausti rūkyti jų teritorijose plytinčiuose miškuose.
„Patys neketiname kurti teisės aktų, – tvarką gali numatyti pačios savivaldybės.
Tačiau vien draudimo rūkyti miškuose nepakanka. Reikia įrengti ir vietų, kur žmonės galėtų užsitraukti dūmą, nekeldami gamtai pavojaus – saugiai parūkyti“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Esą, dažniausiai kalnapušynuose gaisrai kyla būtent dėl žmogaus kaltės. Ten numesta nuorūka dar pavojingesnė, nei degalinėse prisidegta cigaretė.
„Kuršių Nerijoje juk ne tik meras, bet ir visi parko darbuotojai vasarą turėtų neramiai miegoti. Jie juk gyvena ant parako statinės“, – užsiminė K.Trečiokas.
Baudos – nemenkos
Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė už įvairių atliekų deginimą.
Už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, žmonės gali būti baudžiami nuo 28 iki 231 eurų, o pareigūnai – nuo 57 iki 289 eurų baudomis.
Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnai- nuo 115 iki 347 eurų baudomis.
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai-nuo 86 iki 173 eurų baudomis.
Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, piliečiai gali būti baudžiami nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnai- nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.
