Anot jo, tai būtų paskata jaunuoliams tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Kadangi planuojama per metus kariuomenę sustiprinti maždaug 3500 šauktinių, jiems kas mėnesį reikėtų sumokėti 833 tūkst. eurų. Per metus ši suma siektų beveik 10 mln. eurų.
Iki šiol buvo numatyta kiekvienam šauktiniui buitinėms išlaidoms skirti po 38 eurus. Tai būtų 133 tūkst. per mėnesį ir beveik 1,6 mln. eurų per metus.
Mažiau technikai, daugiau – žmonėms
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad šiemet krašto apsaugos finansavimas didėjo 35 proc.
„Didesnė dalis tų išlaidų numatyta karinei technikai įsigyti. Nemanau, kad pasikeitus prioritetams būtų sudėtinga jas perskirstyti ir padidinti žmogiškųjų išteklių finansavimą“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau jis įsitikinęs, kad būtų tikslingiau profesionaliai kariuomenei už jų teikiamas paslaugas valstybei mokėti adekvatų atlyginimą. Tuomet turėtume pakankamai savanorių, kurie norėtų dirbti kariuomenei ir atlikti profesionalią karinę tarnybą
„Tai būtų vienas iš būdų, kaip išspręsti problemą nekuriant poreikio kviesti šauktinius“, – teigė ekonomistas.
Savo požiūrį ekonomistas grindžia tuo, kad šauktinių kariuomenė valstybei kainuoja ir netiesiogiai.
„Tuo metu, kai šauktinis bus kariuomenėje, jis nebus savo darbo vietoje, nemokės mokesčių, nekurs jokių produktų. Ypač tai aktualu kalbant apie asmenis, kurie daug laiko ir finansinių išteklių skyrė išsilavinimui. Jie gali gerai uždirbti ir atitinkamai mokėti didelius mokesčius.
Tokių žmonių atitraukimas iš darbo rinkos ne tik kainuotų tuos papildomus 238 eurus kas mėnesį, bet ir atitinkamai atsilieptų biudžetui. Įvertinus, kad Lietuvoje jaunų žmonių yra vis mažiau, o kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, valstybei daug saugiau, efektyviau ir pigiau mokėti didesnį atlyginimą savanoriams, profesionaliai kariuomenei ir išvengti tos šauktinių loterijos“, – svarstė ekonomistas.
Rimtai programai – rimti pinigai Jeigu Vyriausybė padidintų sumą, kuri kas mėnesį būtų mokama šauktiniams, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tokį veiksmą tik sveikintų.
„Tai liudytų, kad šauktinių programa vykdoma ne tik popieriuje, kad galvojama, kaip tą programą finansuoti ir realizuoti rimčiau. Nesunku suvokti, kad su 1,5 mln. eurų nelabai ką padarysime, tik popieriuje pažaisime kareivėliais ir tuo viskas baigsis. Jeigu rengiama rimta programa, ji turi būti rimtai finansuojama“, – teigė M.Dubnikovas.
Anot jo, dėl tinkamiausios sumos turėtų spręsti specialistai. „Tokių pinigų rasti biudžete tikrai nebūtų sudėtinga – 10 mln. eurų suma nėra tokia reikšminga. Realiausia tų pinigų ieškoti krašto apsaugos biudžete. Reikia tik peržiūrėti prioritetus“, – sakė pašnekovas.
Portalas lrytas.lt primena, kad premjeras teigė davęs pavedimą parengti dokumentus dėl atlyginimų didinimo profesionalams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje.
Šiuo metu jaunesnysis eiliniskariuomenėje gauna apie 600 eurų, kapitonas – apie tūkstantį eurų.
Primename, kad pirmasis šauktinių šaukimas turėtų vykti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bus nuo 3000 iki 3500.
Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.
