Tris dienas vyksiantis renginys sutraukė beveik pusketvirto šimto sendaikčių pardavėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Vokietijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos.
Čia būriuojasi sendaiktininkai, antikvaro kolekcininkai, ne pirmos jaunystės plokštelių pardavėjai, bukinistai, numizmatai, filatelistai.
Senturgiai „Urme“ rengiami tris kartus per metus – pavasario pradžioje, pabaigoje ir rudenį.
Pirmasis metų senturgis būna išskirtinis tuo, kad prieš Velykas žmonės tvarkosi namus, sodybas, vasaros rezidencijas, todėl netrūksta pirkėjų, ieškančių baldų, išskirtinių interjero detalių, eksterjero puošmenų ir kitų daiktų.
Mėgstantys klasiką tvirtina, kad tokių daiktų šiuolaikinės kopijos įprastai būna ne tik smarkiai brangesnės, bet ir pagamintos iš prastesnių medžiagų. Kur kas išmintingiau išskirtinių senovinių daiktų ieškoti pas sendaikčių pardavėjus.
Dėl šios priežasties daugelis senienų medžiotojų jau pirmąją turgaus dieną lovoje ilgai nesivartė ir žvalgytuves po turgų pradėjo penktadienį nuo ankstaus ryto.
Nuolatiniai pirkėjai žino, jog originalesni ir įdomesni daiktai išstvarstomi labai greitai, todėl į sendaikčių turgų verta paskubėti.
Ištiesti ranką patikusio daikto link anksčiau už kitą senienų gurmaną šiame turguje laikoma didele sėkme.
Tarp parduodamų daiktų daugiausia buvo galima rasti baldų ir namų interjero detalių: indų, vazų, statulėlių, žvakidžių, laikrodžių, paveikslų.
Čia taip pat siūloma įsigyti įvairių meno dirbinių, monetų, popierinių pinigų, vinilinių plokštelių, originalių tarpukario ir pokario laikus menančių įvairios paskirties daiktų.
Keli pardavėjai turguje siūlė senovinę karinę atributiką.
Tarp senienų buvo galima tarpukario Lietuvos laikų karinių atvirukų, nuotraukų, knygų, dokumentų, apdovanojimų, karinių uniformų detalių.
Besidomintys sovietine ir fašistine atributika dairėsi į įvairiausius karinius ir sportinius apdovanojimus, ženkliukus su Lenino atvaizdu, paveikslus, kuriuose nutapyti J.Stalinas ar A.Hitleris.
Iki Lietuvoje įvedant eurą, sendaikčių kainos prasidėdavo nuo vieno lito. Šįkart net už menkiausią mažmožį pardavėjai prašo euro. Centais niekas nežaidžia.
„Sendaikčių turguose lankausi nuolat. Juose randu įvairių rakandų sodybai pagražinti. Nemažai naujam gyvenimui prikeltų daiktų priderinu prie namų interjero.
Tiesa, kainos turguje šį kartą kiek nustebino. Kai kurie daiktai, ypač mažesni, pabrango beveik tris su puse karto – kiek anksčiau kainavo litais, dabar eurais“, – pastebėjo kaunietė Lina Karalevičienė.
Dažna šių turgaus „Laiko ratu“ lankytoja kaunietė Danutė Skudžinskaitė neslėpė, jog viename iš senturgių jai pavyko įsigyti puikius antikvarinius krištolo sietynus, kurie papuošė jos naujus namus Kaune.
„Man labai patinka senoviniai indai – porceliano puodeliai, krištolo taurės, juos naudoju kasdien ir dauguma jų pirkti senienų parduotuvėse arba turguose. Šįkart taip pat dairausi įdomių interjero detalių.
Mano būstas yra restauruotame XIX amžiaus kareivinių pastate, todėl jo interjere puikiai dera senoviniai daiktai ir baldai. Tai suteikia namams žaismingo prašmatnumo“, – sakė moteris.
Prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta džiaugėsi, kad Kaunas tapo svarbiu Baltijos ir Rytų Europos regione vykstančios prekybos senais daiktais centru.
„Apie mūsų turgų sužino vis daugiau prekybininkų iš tolimesnių šalių, o tai didina pasiūlos įvairovę ir mūsų renginiams suteikia papildomos kultūrinės ir istorinės vertės“, – tikino atstovas.
Per tris dienas sendaikčių turguje apsilanko iki pusantro šimto tūkstančių žmonių. Daugiausia pirkėjų sulaukia šeštadienį ir sekmadienį.
