Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tiki, kad Lietuvos jaunuoliams, ypač tiems, kuriems nepavyks įstoti, kur kas prasmingiau devynis mėnesius praleisti tarp šauktinių, negu minti Darbo biržos slenkstį ar ieškotis menkai mokamo darbo.
– Ketvirtadienį premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad valstybė bus dosnesnė šauktiniams. Vietoj žadėtų 38 eurų per mėnesį jiems gali būti mokama daugiau kaip 6 kartus didesnė suma – 238 eurai. Ar Krašto apsaugos ministerija savo biudžete ras tuos 10 milijonų, kurie bus reikalingi išmokėti šauktiniams?
– Tai buvo vienas iš pasiūlymų, kaip pagerinti socialinį paketą. Tai gera idėja. Tarkime, yra socialiniai paketai, kurie skiriami tarnybą baigusiems ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Bet jie skiriami tiems, kurie studijuoja blogiau. Nes geresniems studentams nereikia mokėti už mokslą. Pasiūlymas išmokėti piniginę sumą, bet ne kompensuoti, sulygintų visus.
Išties, šauktiniams bus skiriama gerokai daugiau lėšų negu minima suma. Bus mokamos kompensacijos už studijas, darbdaviams – už darbo vietos išsaugojimą. Taigi bendra suma daug didesnė negu 238 eurai.
Premjero pasiūlymą mes rimtai apsvarstysime, nes jis būtų socialiai teisingesnis. Tarkime, darbdavys gaus kompensaciją, o jeigu pats šauktinis turi kokį nors nedidelį verslą arba yra ūkininkas, – ne.
Kitą savaitę, surinkę visus pasiūlymus, aptarsime juos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Apsvarstysime premjero pasiūlymą, kuris tikrai yra geras. Jei negalėsime jo pritaikyti šio šaukimo metu, įgyvendinsime ateityje. Gal nuo kitų metų sausio mėnesio.
– Kiek iš viso gali kainuoti vienas šauktinis?
– Buvome suskaičiavę, kad vienas šauktinis per 9 mėnesius kainuos 9 tūkst. eurų. Kai kurios išlaidos būtų iš krašto apsaugos sistemos, o studijų – iš Studijų rėmimo fondo.
Tačiau akivaizdu, kad šis paketas pareikalaus kai kurių pataisų. Dabar viską peržiūrime, ir po 2–3 savaičių bus aišku.
– Nors sprendimas dėl šauktinių priimtas, tačiau diskusijos apie tai netyla. Yra nuomonė, jog geriau palikti jaunimą mokytis, dirbti, kad dirbdamas per mokesčius neštų naudą Lietuvai ir biudžetui, o tuos pinigus geriau skirti profesionaliai kariuomenei stiprinti.
– Yra dvi medalio pusės. Profesionalai yra stiprioji kariuomenės pusė. Ir manau, kad prie to modelio anksčiau ar vėliau sugrįšime. Bet dabar toks laikas, tokia geopolitinė situacija, kad mums būtina užpildyti dalinius. Atvyksta mūsų sąjungininkai, reikia bendrai treniruotis. Su nepilnais daliniais to negalime daryti.
2008 metais, perėjus nuo šauktinių prie profesionalios kariuomenės, nuo 2009 metų nevyko jos komplektavimas. 2008 metais buvo pašaukta 1000 šauktinių, ir dar daugiau kaip tūkstantis profesionalių karių pasirašė kontraktus. Tai turėjo būti tęsiama. Dabar turėtume tuos tris tūkstančius papildomų karių, kurių trūksta daliniuose.
Profesionalų kariuomenę reikia užpildyti taip, kad būtų periodiškumas. Negali vienais metais pakviesti tris tūkstančius karių, o paskui trejus metus nieko nekviesti. Reikia maždaug po tūkstantį išdėlioti per ketvertą metų. Šis procesas dabar vyksta, bet jam reikia trejų ketverių metų. O su šauktiniais paprasčiau. Vienus pakvieti – jie atitarnauja, tada kvieti kitus.
Yra dar viena problema. Tuomet, kai nevyko komplektavimas, neturėjome ko išleisti į rezervą.
– Daug jaunų vyrų – emigracijoje. Kokiu būdu juos pakviesite į šauktinius. Jie tiesiog gali atsisakyti grįžti, slapstytis?
– Taip pat, kaip ir Lietuvoje gyvenančius mūsų jaunuolius. Manau, kad išvykę vaikinai sugrįš atlikti pareigą tėvynei. Išvažiavimas iš Lietuvos nieko nesiskiria kaip nuvažiavimas į Skuodą. Kelionė automobiliu iki Skuodo trunka ilgiau negu lėktuvu iki Londono. Emigrantams, atsisakiusiems atlikti pareigą, bus taikomos tokios pat priemonės, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems.
Tačiau kalbame tik apie tą dalį, kurios gal nepavyks suformuoti. Pernai turėjome apie tūkstantį savanorių, kurie norėjo tarnauti trejetą mėnesių. Nežinau, kiek ateis žmonių, kurie norės tarnauti devynis mėnesius, bet manau, kad jų netrūks. Tie jaunuoliai, kuriems nepasiseks įstoti į aukštąją mokyklą, gali turėti išlaikymą, tam tikrą pragyvenimą, atitinkamą pasirengimą ir po metų vėl stoti. Jiems nereikės metus ieškotis darbo ar registruotis Darbo biržoje.
Kai neseniai viešėjome viename pulke ir pietavome, prie mūsų stalo sėdėjo jaunuolis, kuris ketina studijuoti teisę. Neįstojęs prieš metus, jis priėmė sprendimą tarnauti kariuomenėje. Tikiu, kad tokių jaunuolių atsiras, ir nebus tų problemų, apie kurias dabar kalbame.
***
Lrytas.lt primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė sprendimą penkeriems metams į Lietuvos kariuomenę grąžinti šauktinius.
Premjeras pasiūlė būsimiems šauktiniams kas mėnesį mokėti ne numatytus 38, bet apie 238 eurus. 3500 šauktinių per 9 mėnesius tektų išmokėti beveik 10 mln. eurų.
Pirmasis šaukimas turėtų vykti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Bendras ribinis karių skaičius šiais metais bus nuo 16 tūkst. 840 iki 21 tūkst. 960.
Nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų atliekančiųjų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus nuo 3000 iki 3500. Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.
