Telefono numerį, kurį sudaro vos keturi skaitmenys, įsiminti nėra sudėtinga. Be to, dažnai tokio numerio du ar daugiau skaitmenų pasikartoja.
Pavyzdžiui, bankas „Swedbank“ siūlo skambinti numeriu 1884, bendrovė „Teo“ privačių klientų skambučių laukia numeriu 1817, o klausimus „Sodrai“ galima užduoti paskambinus numeriu 1883.
Kai kurių operatorių vartotojams už skambučius šiais numeriais tenka mokėti papildomai.
Teisės aktai neįpareigoja komercinių ir valstybinių įmonių įrengti nemokamų telefono linijų. Tačiau Civilinis kodeksas numato, kad „verslininkas, suteikiantis vartotojui galimybę susisiekti su juo su dėl sudarytos sutarties naudojantis telefono ryšio paslaugomis, negali naudoti telefono ryšio numerio, kuriuo skambinant būtų taikoma didesnė telefono ryšio paslaugų kaina, negu nustatyta vartotojo ir telefono ryšio paslaugų teikėjo sutartyje“. Šią tvarką pažeidę verslininkai turi atlyginti vartotojo patirtas išlaidas.
Padidinto tarifo trumpasis numeris dažnai nėra vienintelis, kuriuo galima skambinti įmonėms ar įstaigoms – dauguma trumpuosius numerius turinčių komercinių ir valstybinių įmonių palieka galimybę skambinti įprastiniu ilguoju numeriu už sutartyje su telefono ryšio paslaugų teikėju aptartą kainą.
Tačiau labiau reklamuojamas ir brangus trumpasis numeris, kuris nesuteikia jokių privilegijų vartotojui: jis paprastai neužtikrina galimybės prisiskambinti greičiau ir greičiau sulaukti atsakymų į dominančius klausimus.
Vartotojų teises ginti turinčios tarnybos tvirtina, kad šios teisės dėl padidinto tarifo numerių nėra pažeidžiamos, nors Seime girdėti ir kitokių nuomonių.
Kainą nustato ir verslininkai
Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras siūlo atskirti telekomunikacijos paslaugos teikimą ir vartojimo santykį.
„Viena – mano ryšys su telefono ryšio operatoriumi, kitaip tariant, – telekomunikacijos paslaugos teikėju. Bet jei perku daiktą ar paslaugą ir kreipiuosi dėl gedimo, tai jau vartojimo santykis. O Civilinis kodeksas gana kategoriškai pasako, kad tokiu atveju turiu skambinti pagal įprastinį įkainį“, – teigė S.Šedbaras.
Skambučių kainos trumpaisiais padidinto tarifo numeriais priklauso nuo dviejų aspektų: kainos, kurią nustato numerį aptarnaujantis telefono operatorius ir kainos, kurią turi teisę nustatyti šį numerį pasirinkęs verslininkas.
Pavyzdžiui, informacija telefonu 118 kainuoja 36 euro centus. Jie papildomai mokami už paslaugą, o už patį skambutį dar reikia sumokėti pagal telefono ryšio operatoriaus nustatytus įkainius. Pati įmonė, teikianti informaciją 118 telefonu, teigia, kad minutės kaina skambinant šiuo numeriu yra 43 euro centai (su PVM), o įkainis nepriklauso nuo ryšyio operatoriaus.
Skambinant padidinto tarifo telefono numeriu galima paremti labdaros akcijas. Pavyzdžiui, „Bitės“ klientai skambindami numeriu 1893 paramos ir labdaros projektus paremia 5,79 euro.
„Ryšių reguliavimo tarnyba dabar vadovaujasi mažiausio reguliavimo principu – nesikišame į rinką, kontroliuodami kainas. Telefono ryšio ir elektroninio ryšio paslaugų teikėjai užmokesčius nustato patys, nes ten veikia konkurencija“, – tvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras.
„Suprantu, kai tenka papildomai mokėti teiraujantis informacijos. Jei operatorius įspėjo, kad tai kainuos, mano reikalas rinktis tokią mokamą paslaugą. Tačiau skambinant dėl vartojimo sutarties įgyvendinimo, galioja kitos taisyklės. Civilinis kodeksas labai aiškiai pasako, kad šiuo atveju turi būti sudarytos sąlygos skambinti pagal suderėtą ir ne aukštesnę negu įprasta kainą. Turime aiškiai žinoti, kokia ta kaina yra“, -- įsitikinęs S.Šedbaras.
Taksi vežėjai piktnaudžiavo
Telekomunikacijos paslaugų teikimo sutartyse su vartotojais kaina į padidinto tarifo trumpuosius numerius konkrečiai nenurodoma, nes tai yra papildoma trečiosios šalies teikiama paslauga. Skambinant trumpuoju numeriu, jei jis apmokestinamas ne plano tarifais, vartotojas prieš sujungimą girdi nemokamą balso pranešimą, informuojantį apie būsimo skambučio kainą.
Šį sutarties punktą S.Šedbaras vadina savotišku gudravimu, mat vartotojas iš anksto negali prognozuoti kainos į padidinto tarifo numerį. O įprastiniai įkainiai yra visiškai aiškūs – sutartyje aiškiai nurodyta, kad skambučiai operatoriaus X tinkle ar į operatoriaus Y tinklą kainuoja Z eurų.
„Mano nuomone, jei bankas ar kita paslaugas pardavinėjanti įmonė dėl patogumo ar rinkodaros tikslais nori naudotis trumpuoju padidinto tarifo numeriu, tai – jos reikalas. Tačiau ji pati ir turi primokėti skirtumą, kuris atsiranda vartotojui skambinant padidinto tarifo numeriu“, -- neabejojo S.Šedbaras.
Padidinto tarifo numeriais galima net piktnaudžiauti. Taip vienu metu elgėsi taksi bendrovės, kurių paskirtis iš esmės yra klientų vežimas. Tačiau „Lietuvos ryto“ šaltinis Ryšių reguliavimo tarnyboje prasitarė, kad taksi bendrovės papildomai uždarbiaudavo iš skambučių trumpaisiais numeriais, kurie kainuodavo iki lito už minutę.
Atsiliepusi operatorė liepdavo palaukti, kol klientas laukdavo kelias minutes, jo sąskaita pamažu tuštėdavo. Beje, skambinantieji nebūdavo iš anksto informuojami, kiek skambutis kainuoja. Dėl to, kad klientai buvo neinformuojami apie skambučio kainą, kaltas buvo telefono ryšio paslaugų teikėjas ir šiuos pažeidimus aiškinosi Ryšių reguliavimo tarnyba.
Iki šiol skambučiai į kai kurias taksi bendroves kainuoja 29 eurocentus.
Tai, kad vartotojas nėra sudaręs raštiškos sutarties su taksi bendrove, dar nereiškia, kad šiai bendrovei negalioja civilinio kodekso nuostata sudaryti klientui sąlygas skambinti už tą pačią kainą, kuri nurodyta sutartyje su telefono ryšio operatoriumi.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės, iškart po to, kai asmuo tampa taksi bendrovės klientu, tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo atsiranda vartojimo sutartis.
Kam tai naudinga?
Daugelis verslininkų šalia trumpojo padidinto tarifo numerio klientams palieka galimybę paskambinti ir įprastinio tarifo ilguoju numeriu. Šis numeris nurodomas ir skambučiams iš užsienio.
Tačiau, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovė „Cgates" tik kai kurių Lietuvos rajonų (Vilkaviškio, Skuodo, Zarasų) gyventojams palieka galimybę skambinti įprastiniais numeriais. Kitiems vartotojams galioja trumpasis padidinto tarifo numeris 19900.
Kaip taisyklė, ilguosius įprastinio tarifo telefono numerius, ieškant informacijos apie paslaugos teikėją, rasti nėra itin paprasta – verslininkai linkę reklamuoti greičiau įsimenamus padidinto tarifo trumpuosius numerius.
„Tai yra keista, nes paslaugos teikėjai turėtų būti suinteresuoti kliento gerove ir pirmiausia reklamuoti pigesnį numerį, nors yra priešingai. Dėl to kyla pagrįstas klausimas: kas iš tų trumpųjų numerių iš tiesų pelnosi? Ar tik operatorius, kuriam iš principo lyg ir turėtų būti tas pats, už kokią kainą skambinama paslaugos teikėjui, ar ir pats paslaugos teikėjas? Mat kodėl jis savo klientui negalėtų pirmiausia pasiūlyti pigesnio numerio“, -- stebėjosi S.Šedbaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo nuomone, šiems klausimams aptarti reikėtų platesnės diskusijos.
Vartotojų teisių negina niekas
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vedėjos R.Pupienienės, vartotojai pirmiausia turi teikti didelį dėmesį informacijai apie kainą, kuri nurodyta jo ir telefoninio ryšio paslaugų teikėjo sudarytoje sutartyje. O šiose sutartyse paprastai numatyta, kad skambučiai į trečiąsias šalis kainuoja pagal susitarimą.
Todėl padidinto tarifo numeriais susisiekti siūlantys verslininkai iš principo nepažeidžia Civilinio kodekso reikalavimų.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas G.Pūras teigia, kad reikėtų atskirti du dalykus: paslaugų teikėjo santykį su ryšio operatoriumi ir paslaugų gavėjo santykį su paslaugų teikėju.
„Pirmuoju atveju, klausimus, kilusius dėl ryšio paslaugų teikimo, sprendžia mūsų tarnyba. Antruoju atveju, verslininko pareiga yra užtikrinti grįžtamąjį ryšį su klientu ir šią pareigą reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos. O šių nuostatų priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, -- sakė G.Pūras.
Ne itin sąžininga, bet įstatymui neprieštarauja
Advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ partnerė, advokatė Vilija Viešūnaitė: „Mūsų nuomone, padidinto tarifo numerius naudojantys verslininkai nepažeidžia įstatymo.
Šiuo atveju svarbu tai, kad vartotojo ir telefono ryšio operatoriaus, pavyzdžiui, „Omnitel“ sutartyje yra numatyta galimybė turėti didesnius tarifus, skambinant į tam tikrus numerius. Jeigu verslininko numeris yra būtent toks, didesnis tarifas galimas. Tai gal ir nėra iki galo sąžininga vartotojo atžvilgiu, tačiau įstatymo nepažeidžia“.
