Lietuvos laukuose kol kas ramu ir, nors praėjusi žiema šalčiais nesišvaistė, vienintelė šalyje pasėlius draudžianti bendrovė gavo per dešimt ūkininkų pranešimų apie galbūt iššalusius laukus.
Draudikai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais draudžiamų pasėlių plotų daugėja maždaug trečdaliu.
„Praeitais metais turėjome daugiau išmokų, tad nuostolingumas buvo apie 115 proc. Tai buvo 4,1 mln. eurų įmokų ir 4,8 mln. eurų išmokų. Tačiau džiugina pastarųjų trejų metų tendencija, kad draudėjų skaičius nuolatos auga, tad padidėja draudimo suma, didėja draudimo įmoka. Matome labai gražias augimo perspektyvas“, – sakė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Tačiau grūdų augintojai – Lietuvoje dažniausiai draudžiami javai ir rapsai – nėra patenkinti. Sako, blogiausia, kad Vokietijos bendrovė Lietuvoje neturi konkurentų.
„Negalime palyginti, kokios būtų sąlygos, jeigu rinkoje būtų daugiau dalyvių. Pastaruoju metu jaučiame, kad įmokos gerokai išaugusios. Jos kilo pastaruosius 3–4 metus, o išmokos sumažėjo dėl sugriežtėjusių taisyklių“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Draudikas tikina įmokų nekeliantis, o ūkininkams apdrausti pasėlius esą nebrangu – pavyzdžiui, hektarą kviečių apdrausti 600 eurų suma kainuotų apie 4 eurus, dar keturis prideda valstybė. Tačiau pasėlius dažniausiai vis tiek draudžia stambūs ūkininkai ar bendrovės.
„Stambūs ūkiai dažniausiai samdo daugiau darbuotojų, tad jie atsakingi už kitus asmenis ir labiau rizikuoja. O maži ūkiai dirba šeimos rate ir tai būna tik šeimos verslas. Didesni ūkiai atsakingiau planuoja ir galvoja apie galimas rizikas“, – dėstė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ valdybos pirmininkas Raineris Langeris.
