Jo nuomone, profesinių sąjungų atstovai supranta, kad toks minimalios algos keitimas būtų labiau prognozuojamas.“Profesinių sąjungų ambicijos irgi yra užgautos, nes siūlymą dėl MMA didinimo turi teikti Trišalė taryba, o kol kas tai yra politikų iniciatyvos, šalia kurių Trišalė taryba lieka nuošalyje. Siūlau į viską žiūrėti ir vertinti plačiau, siekiant pilietinės galios didėjimo“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Darbo grupėje dalyvavę profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai sutarė, kad MMA keitimas turėtų būti siejamas su penkiais pagrindiniais kintamaisiais: vidutinio darbo užmokesčio kitimas, darbo našumo kitimas, vidutinis metinis suderinto vartotojų kainų indekso pokytis, BVP augimas, vidutinis metinis nedarbo lygis.
Tai pat bus atsižvelgiama į kitus aspektus, tokius kaip tarptautiniai įsipareigojimai, skurdo lygis, palyginimas su kaimynais.Ekspertų komisija pagal metodiką įvertintų situaciją, tuomet būtų sulaukta rekomendacijų iš Trišalės tarybos ir tada ekspertų komisija teiktų siūlymą Vyriausybei (kasmet iki rugsėjo 15 d.).
SADM pranešime teigiama, kad įdiegus visus mokslininkų siūlomus pasiūlymus ir suaktyvinus šalies ekonomiką, prognozuojamas MMA kasmetis didėjimas 5–10 proc.Sprendimą dėl MMA didinimo nuo liepos palaiko ir prezidentė, ir premjeras.
Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad toks MMA didinimas yra pakeliamas ir verslui, valstybės biudžetui.MMA didinimui nuo šių metų liepos dar pernai pritarė valdančioji koalicija. Tam biudžete skirta apie 14,5 mln. eurų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.Paskutinį kartą minimali alga didėjo nuo 2014 metų spalio 1 dienos – 10,1 euro iki 300 eurų.
Neatmeta išeitinių išmokų iš specialaus fondo
Visuomenei susipriešinus dėl naujo socialinio modelio projekto, Vyriausybės, verslo ir profesinių sąjungų atstovai antradienį rado galimą problemos sprendimą. Trišalė taryba iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas BNS teigė, kad įvyko šioks toks poslinkis, kuris gali išjudinti Darbo kodekso pakeitimų svarstymą. Jo teigimu, jei išeitinės išmokos būtų perkeltos fondui, įmonių atstovai kategoriškai neprieštarautų dėl jų dydžio ar mokėjimo trukmės.
„Labai svarbu, kad esminis sutarimas dėl to buvo pasiektas, ir šią idėją bus galima svarstyti toliau. Ūkio ministerijos atstovai pranešė, kad jų nuomone, toks fondas yra įmanomas. Tačiau manyčiau, kad tai yra politikų, o ne Trišalės tarybos kompetencija spręsti tokius klausimus. Profesinėms sąjungoms nesvarbu, kas mokėtų išeitines kompensacijas, jei jos liktų, kokios yra“, – BNS sakė D.Arlauskas.
Jo teigimu, būtų galima svarstyti, kokio dydžio įmokas turėtų mokėti darbdaviai.
„Kai yra toks visuomenės susipriešinimas, nesinori dar labiau bloginti situacijos. Aš sulaukiu daug skambučių su įvairiausiais klausimais. Mes norime, kad nuo darbdavių būtų nuimta baimė samdyti ir atleisti darbuotojus, jei atsiranda tokia būtinybė, bei našta jiems vieniems mokėti išeitines kompensacijas, o fondas išspręstų šį klausimą“, – BNS sakė D.Arlauskas.
Jis pripažino, kad iš mokslininkų parengto socialinio modelio nuostatų, apimančių išeitines kompensacijas, lieka idėja, kuria socialiniai partneriai remsis kurdami kompromisinį modelį.
Fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos, idėjos autorystė priklauso Darbdavių konfederacijai. D.Arlauskas pirmadienį suabejojo, ar šis Seimas priims modelio projektą, o kartu su juo – darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Jis teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas.
Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Socialinio modelio projekte siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
