Didesnes pajamas gaunančių ir aukštesnį išsilavinimą įgijusių tėvų atžalos kur kas geriau supranta, iš kur tėvai gauna pinigų ir kaip veikia bankas. Ką reiškia taupyti? Anot vaikų, tai neleisti pinigų, tai yra kurį laiką nepirkti to daikto, kurio norisi. Kiti mano, kad tai tolygu nunešti pinigus į banką ar saugiai padėjus laikyti namie.
Bankas, anot mažamečių, skolina ir taupo pinigus. Tačiau kas dešimtas 5-9 metų vaikas nenutuokia, ką veikia bankininkai. Tai parodė DNB banko sociologinis tyrimas.
Batsiuvys be batų?
„Mes, kaip bankas, save matome kaip jaunų šeimų konsultantus. Iki šiol tyrėme šeimų taupymo įpročius. Matome, kad jaunos šeimos taupo – apie 80 proc. Daugiausia – būstui. Todėl nutarėme pažiūrėti, kaip vaikai supranta finansus“, – tyrimą pristatė DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Anot DNB šeimos finansininkės Jurgitos Pažūsės, mažieji nemano, kad pinigai auga ant medžių. 8 iš 10 vaikų žino, kad pinigus suaugusieji uždirba. Be to, jie gana gerai supranta, kad didžiąją dalį pajamų „suvalgome“. Šitaip suvokia 5-7 metų vaikai.
7 proc. teigė, kad pinigus kas nors padovanoja, 6 proc. – duoda bankomatas, 3 proc. – paskolina bankas, 1 proc. neatsakė. Tačiau kas devintas 5 m. amžiaus vaikas (13 proc.) mano, kad pinigus suaugusiesiems dalina bankomatai. Bankomatą, kaip pagrindinį pinigų šaltinį nurodo tik 4 proc. devynmečių.
Batsiuvys be batų? J.Pažūsė ir Š.Nedzinskas prisipažino, kad apie pinigus su savo atžalomis pradėjo kalbėti kiek vėlai. Tačiau vėliau užkaišė šias spragas.
Daugiau uždirba tėvai, geriau pinigus išmano vaikai
DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas parodė, kad 57 proc. vaikų taupymą sieja su trumpalaikiu veiksmu – norimo daikto nepirkimu. 22 proc. teigia, kad taupymas – tai pinigų saugojimas banke, 17 proc. – pinigų saugojimas namuose, 4 proc. nežinojo arba neatsakė.
Ilgalaikį taupymą banke ar namuose geriau suvokia vaikai iš didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų. Maždaug penktadalis (23 proc.) jų taupymą sieja su pinigų saugojimu banke, dar tiek pat – saugojimu namuose. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunačiose šeimose taupymą banke paminėjo 18 proc. vaikų, o taupymą namuose – 16 proc.
Bankas, vaikų akimis, skolina (29 proc.) ir taupo (31 proc.) pinigus. Banką kaip elgesio su pinigais patarėją mato tik 12 proc. apklaustųjų. Po 8 proc. vaikų mano, kad banke suaugusieji keičia valiutą arba pasiima pinigų iš savo sąskaitos. Kas dešimtas 5-9 m. vaikas (11 proc.) nežino, ką veikia bankas.
Vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai dažniau rinkosi atsakymą, kad banke galima taupyti pinigus (30 proc.). Mažesnių pajamų šeimų vaikai prioritetą teikia pinigų skolinimuisi iš banko (31 proc.). Didesnių pajamų šeimose vaikai taip pat geriau supranta, kad banke galima tiesiog pasikonsultuoti, kaip elgtis su pinigais (18 proc.) arba pasikeisti valiutą (12 proc.)
Klysti yra gerai
Anot edukologės Austėjos Landsbergienės, derėtų septynerių metų vaikus įtraukti į daugelį finansų valdymo procesų šeimoje.
„Jei norime ko nors vaiką išmokyti, turime jam rodyti, kaip elgiamės tam tikrose situacijose“, – patarė pedagogė.
O pradėti kalbėti apie pinigus galima jau tuomet, kai jam kyla klausimų apie pinigus, kad ir sulaukus trejų.
„Paaugliui duoti kišenpinigių yra svarbu. Svarbu jų duoti sutartu laiku. O jei vaikas neapgalvotai išleido, vadinasi, išleido. Tai jo klaidos“, – aiškino A.Landsbergienė.
Tačiau būtent tokios klaidos ir jų analizė su tėvais padės jam ateityje priimti tinkamus sprendimus.
“Svarbiausia, kad tėvai nuo vaiko neslėptų iškylančių finansinių problemų ir bėdų. Vaikas visapusiškai turėtų dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai klaidingai manoma, kad vaikai dar per maži ir nieko nesupranta. Rekomenduočiau drąsiai vestis vaiką į banką kad ir imant paskolą ir – jau ūgtelėjusiam vaikui – leisti pačiam valdyti savo asmeninius finansus“, – patarė A.Landsbergienė.
Jos vaikai sulaukę septynerių jau turėjo banko korteles, mat šitaip norėjo taupyti.
„Nesvarbu, kad tai tebuvo šimtas litų, jiems atrodė, kad tai suma, verta laikyti banke“, – sakė A.Landsbergienė.
Su vaikais ji dalijosi ir verslo – vaikų darželių tinklo – kūrimo klausimais. Todėl duktė, būdama aštuonerių, pati panoro užsidirbti kepdama sausainius ir paprašė tėvų paskolos tam reikalui.
