Premjeras palaiko pramonininkus
Verslas spaudžia valdžią, kad ši įsipareigotų pasirūpinti atleidžiamais darbuotojais. Pramonininkai susitikime su Vyriausybe antradienį pasiūlė, kad kompensacijas atleistiems darbuotojams mokėtų valstybė.
„Reikia lankstesnių darbo santykių, kad verslas turėtų galimybę drąsiai investuoti, priimti ir atleisti žmones“, – susitikime su premjeru ir ministrais kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Dabartinė tvarka įpareigoja darbdavį mokėti išeitines išmokas, kurios gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki metų atlyginimo dydžio.
Tai, pasak R.Dargio, yra per dideli pinigai verslui, siekiančiam išlikti konkurencingu globaliame pasaulyje. Be to, mokama į Garantinį fondą, iš kurio išmokamos lėšos bankrutavusių bendrovių darbuotojams.
Naujas nuostatas siekiama priimti kartu su naujovėmis Darbo kodekse.
Mokėtų tik mėnesį
R.Dargis prisipažino, kad tokia tvarka jis susižavėjo Skandinavijoje.
„Ten darbdaviai atleistiems darbuotojams moka trumpai“, – pastebėjo pramonininkų vadovas. Todėl ir Lietuvoje siūloma, kad darbdavys mokėtų tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją, jei kompanija susidurtų su problemomis.
„Atsimenu, kai man reikėjo per krizę atleisti žmones, teko mokėti 1,6 milijono litų siekiančias išeitines. O kur dar mokesčiai. Ne kiekviena kompanija galėtų tai pakelti“, – tikino R.Dargis, vadovavęs statybų bendrovei „Eika“.
Be grašio nepaliks
Pramonininkai, regis, sėkmingai įtikino premjerą A.Butkevičių. Jis sutinka su idėja, kad darbdavys tik mėnesį gali pasirūpinti atleidžiamu darbuotoju, o vėliau juo pasirūpins esą valstybė.
„Žmogus negali būti išmestas į gatvę be išeitinės. Bet jei verslas turi problemų, tai įmonė gali mokėti mėnesio dydžio kompensaciją. O po to žmogumi galėtų pasirūpinti valstybė“, – sakė premjeras. Ir pridūrė, kad bet kokiu atveju „žmogumi bus pasirūpinta“.
A.Butkevičius priminė, kad dėl to dar vyksta diskusija. Tačiau akivaizdu, kad lankstesnių darbo santykių siekiantys pramonininkai turi palaikymą Vyriausybėje.
Kiek naštos perkėlimas gali kainuotų valstybei? R.Dargis užsiminė, kad dėl to tektų šiek tiek didinti darbdavių įmoką „Sodrai“. Ir vėliau valstybė iš šių pinigų atleistajam išmokėtų išeitines kompensacijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad tokia naujovė darbdaviams papildomai kainuotų 0,37 proc. didesnį mokestį „Sodrai“.
„Tai nėra didelė našta verslui“, – mano pramonininkų vadovas.
Premjeras A.Butkevičius sakė esąs įsitikinęs, kad verslas drąsiau priimtų darbuotojus, jei žinotų, kad vėliau valstybė kurį laiką juo pasirūpins, jei šis bus atleistas.
