Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių.
Lūkesčiai realius skaičius pranoksta daugiau kaip 1,5 karto
Kone vienintelis ir pagrindinis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija.
SEB banko specialistams Baltijos šalyse pirmą kartą apskaičiavus pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), Lietuvos gyventojų pasirengimas gyventi senatvėje pagal dešimtbalę sistemą įvertintas trejetu. Nepaisant to, šalies gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos dideli ir realius skaičius pranoksta daugiau kaip 1,5 karto.
Galimybės ir lūkesčiai neatitinka vienas kito
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė kalbėdama apie gyventojų požiūrį į pensijos kaupimą sakė: „Nors taupyti patariama pradėti anksčiau, kad pavyktų sukaupti lėšų, reali situacija yra kitokia. Savo tyrime siekėme išsiaiškinti, ar žmonės žino, koks yra jų „Sodros“ mokestis, juk, kai žinai, kiek įdedi, gali spėti, kiek pavyks gauti, bet respondentų atsakymai tikrai nustebino. Labai maža dalis iš tiesų turi žinių, o kiti mano, kad žino arba įsivaizduoja, kad tai, ką tariamai žino, yra tiesa.“
Anot jos, į klausimą, kokios pensijos žmonės gali tikėtis ir kokiomis pajamomis būtų patenkinti, pateikti atsakymai ir jų palyginimas su pensijų prognozėmis rodo, kad reali situacija ir lūkesčiai neatitinka vieni kitų.
40-mečiams dar neaktualu?
Pasak pašnekovės, žmonės supranta, jog senatvėje pajamos sumažės, ir tikisi, kad tai bus du trečdaliai ankstesnių pajamų, bet sunkiai įsivaizduoja, kaip tai atrodys realybėje.
J.Varanauskienės teigimu, didelė dalis respondentų prisipažino, kad apskritai niekada nesidomėjo, kokią pensiją gaus: „Labiausiai nesidomintys žmonės yra nuo keturiasdešimties metų, kuriems turėtų būti itin aktualu rūpintis pensijos reikalais. Patys respondentai kalbėdami apie priežastis sakė, kad jiems tai dar neaktualu arba kad bet kuriuo atveju pensija bus labai maža, tad nėra ko vargintis.“
Dalis tyrimo respondentų pripažino, kad ambicijos dėl pensijos didesnės nei galimybės.
Taupo tik du iš penkių būsimų pensininkų
Tyrimas parodė, kad dalis būsimų pensininkų, paklausti, ką daro dėl to, kad užsitikrintų pajamas senatvėje, nedaro išvis nieko.
Tik du iš penkių būsimų pensininkų taupo, o likusieji nurodė, kad to daryti negali, nes neturi pakankamai pajamų arba mano, kad nėra tinkamų priemonių, arba jie iš vis neplanuoja ateities.
„Kai žmogus, kurio pajamos daugiau nei tūkstantis eurų, sako, kad taupymui neužtenka pajamų, tai jau kyla klausimas“, – ironizavo J.Varanauskienė ir pridūrė, kad apsisprendimą taupyti dažnai lemia turimos žinios apie būsimą pensiją.
Pasak finansų ekspertės, didesnė tikimybė, kad savo ateitimi rūpintis ir taupyti pradeda aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ir tie, kurie turi susiformavusius taupymo įpročius arba šiuo metu remia kitus asmenis.
Lietuvių pasirengimas pensijai įvertintas 3 iš 10 balų
2014 metų lapkritį buvo apklausta 600 30–55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru.
PPR įvertina keturis elementus: gyventojų žinias, pasitikėjimą dabartine pensijų sistema, veiksmus ir būsimos pensijos lūkesčius. Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 — puikų pasirengimą pensijai. Lietuvos gyventojų pasirengimas įvertintas 3,3 balo.
