„Visoje Europos Sąjungoje (ES), o taip pat ir Lietuvoje, vartotojai turi nemažai apsaugos priemonių, bet jos bevertės, jeigu apie jas nėra žinoma“, – pristatydama šiandien Lietuvoje prasidėjusią vartotojų švietimo kampaniją sakė Europos Komisijos Teisingumo (EK) ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Vartotojų ir rinkodaros teisės padalinio vadovė Veronika Manfredi. Ji pabrėžė, kad vartotojų teisės tiek perkant internetu, tiek įprastu būdu, turi būti apsaugotos vienodai.
„EK vadovas Jeanas Claudas Junckeris yra pareiškęs, kad vienu didžiausių prioritetu laiko skaitmeninės rinkos tobulinimą ir vystymą, kad vartotojai galėtų rasti geriausius pasiūlymus rinkoje ir jų teisės būtų apsaugotos. Tokiu būdu siekiama gerinti vartotojų apsaugą, – kalbėjo V.Manfredi.
– Ir nors internetas teikia neribotų galimybių ir atneša naudos, bet yra ir iššūkių, ypač kalbant apie internete veikiančius prekybos tarpininkus, kurie dažnai nelabai aiškiai įvardina savo atsakomybę, ji turėtų būti aiškiau apibrėžta“.
Praėjusią vasarą įsigaliojusioje naujoje Vartotojų teisių direktyvoje numatytos kelios svarbios naujovės. Pvz., nebebus paslėptų mokesčių perkant internetu. Nuo šiol pirkėjai, prieš sumokėdami, turės patvirtinti, kad sutinka sumokėti, turės būti aiškiai nurodyta, kas sudaro kainą.
Taip pat – panaikinami iš anksto pažymėti langeliai. Šiuo metu perkantieji internetu gali būti priversti sumokėti už paslaugas, kurių jie nenori (pvz. už įlaipinimo į lėktuvą pirmenybę), jeigu svetainėje pamiršta nuimti langeliuose pažymėtas varneles. Taip pat klientai neturės mokėti jokių mokesčių, apie kuriuos jie nebuvo aiškiai informuoti prieš pirkdami.
Be to, vartotojai nuo šiol galės atsisakyti pirkinių, įsigytų per kviestinį prekiautojo apsilankymą, ir interneto aukcionuose iš oficialių prekiautojų įsigytų prekių. Ir, žinoma, tai dar ne visos naujos vartotojų teisės.
Pirkėjams – daugiau žinių
„Jeigu prieš 10 metų savo teises gerai išmanė vos keli procentai šalies vartotojų, tad dabar padėtis iš esmės yra pagerėjusi. Nepaisant to, Lietuvoje vis dar yra per daug žmonių, kurie nežino savo teisių, – kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius dr. Feliksas Petrauskas. – ES teisės aktais vartotojams užtikrinama daugiau teisių ir sustiprinama jų apsauga. Todėl, siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą labai svarbu vykdyti jų švietimą ir didinti savo teises žinančių piliečių dalį“.
Pasirodo, vartotojų išlaidos sudaro 56 proc. ES BVP, todėl vartotojų pasitikėjimo didinimas tiesiogiai skatina ekonomikos augimą. Lietuvos statistika rodo, kad daugiau kaip trečdalis pirkėjų (36 proc.) yra bent kartą reguliariai pirkę prekių ar paslaugų internetu. VVTAT gaunamų vartotojų prašymų analizė rodo, kad skundų dėl vartotojų teisių pažeidimų perkant internetu gaunama vis daugiau. Jeigu 2013 m. iš gautų 13574 vartotojų kreipimųsi dėl elektroninės prekybos sudarė 27 proc., tai 2014 m. iš 15094 vartotojų kreipimųsi tokių skundų skaičius viršijo jau trečdalį (37 proc.). Tad, anot F. Petrausko, imamasi priemonių, kad klientų skundų mažėtų. Bus daugiau šviečiami tiek vartotojai, tiek prekybininkai, ypač regionuose, kur mažesnė informacijos sklaida.
Beje, VVTAT kontroliuoja , kad Lietuvoje ir toliau – iki š. m. birželio 30 d. – tiek įprastose, tiek internetinėse Lietuvos prekybos įmonėse kainos būtų nurodomos ir litais, ir eurais. VVTAT duomenimis, per 2015 m. I ketvirtį nustatyti 352 Euro įvedimo įstatymo nurodytų reikalavimų pažeidimai dėl dvejopo kainų nurodymo. Apie trečdalį jų nustatyta dėl dvejopo kainų nurodymo reikalavimų nesilaikymo internetiniuose prekybos ir paslaugų teikimo portaluose.
Dažniausia jų klaida – kaina nurodoma tik viena valiuta (eurais).
Taip pat ir Europos vartotojų centro direktorius Tomas Kybartas sako, kad net 60 proc. Europos vartotojų centrų tinklo gaunamų skundų yra dėl prekių ar paslaugų – įsigytų nuotoliniu būdu. „Ši tendencija rodo, kad vis daugiau vartotojų žino, jog jų teisės yra ginamos. Tuo pačiu tai yra ženklas, kad reikia šviesti ne tik vartotojus, bet ir prekybininkus, kad vartotojų teises ginančios institucijos sulauktų mažiau nusiskundimų“, – pažymi T.Kybartas.
