SEB Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto apžvalgoje teigiama, kad nors palūkanos mažos, namų ūkiai kaupia santaupas indėlių sąskaitose, didėja pagal gyvybės draudimo sutartis bei savarankiško kaupimo pensijų fonduose kaupiamo turto vertė.
Praėjusių metų pabaigoje, remiantis centrinių bankų duomenimis, apskaičiuota namų ūkių finansų institucijose sukauptų indėlių vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje buvo 4096 eurai, Lietuvoje – 3416 eurai, Latvijoje – 2618 eurai.
„Nors žiūrint į skaičius atrodo, kad daugiausia santaupų turi estai, vis dėlto, atsižvelgus į gaunamas pajamas, galima sakyti, kad labiausiai taupyti yra linkę lietuviai. Teoriškai statistinis Lietuvos gyventojas, turi sukaupęs šešių vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio santaupas indėlių sąskaitose, Estijos gyventojas – penkių mėnesių, Latvijos – kiek daugiau negu keturių mėnesių. Asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama, kad santaupų nenumatytiems atvejams suma siektų tiek, kad būtų galima pragyventi maždaug 3–6 mėnesius“, – pranešime sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tačiau, pasak pranešimo, 57 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad negalėtų apmokėti maždaug 230 eurų nenumatytų išlaidų. Estijoje tokio dydžio išlaidų negalėtų padengti 39 proc., Latvijoje – 67 proc. gyventojų.
„Vadinasi, iš tiesų padėtis nėra tokia gera, kaip gali pasirodyti analizuojant tik apskaičiuotą vidutinę vienam gyventojui tenkančią santaupų sumą: daugelis gyventojų turi susitaupę daugiau, negu rekomenduojama, o gana didelė dalis santaupų neturi arba turi per mažai“, – sakė J.Varanauskienė.
Tačiau nuo 2010 metų gyventojų, kurie negalėtų apmokėti netikėtų išlaidų, dalis sumažėjo. Tuo metu Lietuvoje tokių gyventojų buvo 62 proc., Estijoje – 44 proc., Latvijoje – 79 procentai.
Pagal gyvybės draudimo sutartis ir savanoriško kaupimo pensijų fonduose sukaupto turto vidutinė vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje yra 258 eurai, Latvijoje – 284 eurai, Lietuvoje – 295 eurai. Per 2014 metus šios rūšies turto vertė Lietuvoje padidėjo 21,3 proc., Latvijoje – 19,1 proc., Estijoje – 11,6 procento. Vidutinė savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža visose šalyse buvo apie 7 procentus.
