Kiek pinigų juodai dienai turi prikaupę lietuviai?

Daugiau kaip pusė Lietuvos ir Latvijos gyventojų vis dar negalėtų susidoroti su maždaug 230 eurų netikėtomis išlaidomis. Tai parodė Eurostato duomenys.

Dalis lietuvių juodai dienai neturi nieko, o kiti prikaupę solidžių santaupų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dalis lietuvių juodai dienai neturi nieko, o kiti prikaupę solidžių santaupų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

May 9, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 4, 2018, 11:14 AM

Tačiau padėtis pamažu gerėja – nuo 2010 metų Baltijos šalių gyventojų, kuriuos netikėtos išlaidos išmuštų iš vėžių, sumenko.

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto apžvalgoje teigiama, kad nors palūkanos mažos, namų ūkiai kaupia santaupas indėlių sąskaitose, didėja pagal gyvybės draudimo sutartis bei savarankiško kaupimo pensijų fonduose kaupiamo turto vertė.

Praėjusių metų pabaigoje, remiantis centrinių bankų duomenimis, apskaičiuota namų ūkių finansų institucijose sukauptų indėlių vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje buvo 4096 eurai, Lietuvoje – 3416 eurų, Latvijoje – 2618 eurų.

„Nors žiūrint į skaičius ir atrodo, kad daugiausia santaupų turi estai, vis dėlto, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, galima sakyti, jog labiausiai taupyti yra linkę lietuviai.

Teoriškai statistinis Lietuvos gyventojas turi sukaupęs indėlių sąskaitose santaupų, kurių dydis prilygsta šešių mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui, Estijos gyventojas – penkių mėnesių, Latvijos – kiek daugiau negu keturių mėnesių.

Asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama, jog santaupų nenumatytiems atvejams suma siektų tiek, kad būtų galima pragyventi maždaug 3–6 mėnesius“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tačiau 57 proc. Lietuvos gyventojų pripažino, kad negalėtų apmokėti maždaug 230 eurų nenumatytų išlaidų. Estijoje tokio dydžio išlaidų negalėtų padengti 39 proc., Latvijoje – 67 proc. gyventojų.

„Vadinasi, iš tiesų padėtis nėra tokia gera, kaip gali pasirodyti analizuojant tik apskaičiuotą vidutinę vienam gyventojui tenkančią santaupų sumą.

Daugelis šalies gyventojų turi susitaupę daugiau, nei rekomenduojama, o gana didelė dalis santaupų išvis neturi arba turi per mažai“, – sakė J.Varanauskienė.

Pagal gyvybės draudimo sutartis ir savanoriško kaupimo pensijų fonduose sukaupto turto vidutinė vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje yra 258 eurai, Latvijoje – 284 eurai, Lietuvoje – 295 eurai.

Per 2014 metus šios rūšies turto vertė Lietuvoje padidėjo 21,3 proc., Latvijoje – 19,1 proc., Estijoje – 11,6 procento. Vidutinė savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža visose šalyse buvo apie 7 procentus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.