Grego Clarko tėvas ir senelis visą gyvenimą dirbo pieno butelių išvežiotojais ir surinkėjais. Annos Soubry tėvas prakaitą liejo mažoje automobilių remonto dirbtuvėje.
Priti Patel tėvai – imigrantai iš Ugandos, pabėgę nuo diktatoriaus Idi Amino gniaužtų ir Anglijoje ėmęsi krautuvėlių verslo. Liz Truss motina buvo medicinos sesuo.
Sajido Javido tėvas – atvykėlis iš Indijos Pandžabo valstijos, po Antrojo pasaulinio karo išsilaipinęs Anglijoje su vos vienu svaru kišenėje. Robertas Halfonas – aistringas profsąjungų šalininkas, siekiantis minimalios algos padidinimo nekvalifikuotiems darbininkams. Kas vienija šiuos iš proletariato gelmių išaugusius naujos kartos politikus?
Komandoje – nauji veidai
Instinktyvi logika lyg ir diktuotų, kad juos derėtų priskirti kairiajai Leiboristų partijai. Tačiau realybė kur kas įdomesnė – visi jie priklauso ką tik rinkimus laimėjusios Konservatorių partijos žvaigždynui.
Naujojoje torių ministro pirmininko Davido Camerono vyriausybėje šiems politikams išdalinti įtakingų ministerijų postai. Ir teisė sėdėti pirmose gretose prie ministrų kabineto stalo.
Per savo pirmąją koalicinę penkerių metų valdymo kadenciją D.Cameronas buvo ne kartą kaltintas elitizmu. Ir jis pats, ir absoliuti dauguma jo pasirinktų ministrų 2010-aisiais buvo praminti „Tory Toffs“: aristokratiškais ir pasipūtusiais konservatoriais.
Daugelis jų, įskaitant ir patį D.Cameroną, iš tiesų gimė pasiturinčiose šeimose, baigė brangias privačias mokyklas, o vėliau įgijo Oksfordo ar Kembridžo universitetų diplomus.
Po gegužės 7-ąją pasiektos netikėtos, bet įtikinamos pergalės premjeras nusprendė „performatuoti“ savo komandą. Tad naujų veidų desantas – apskaičiuotos strategijos dalis.
Mažins valstybės skolą
Pasinaudodamas šimto dienų politiniu medaus mėnesiu D.Cameronas ir jo atnaujinta komanda žada veikti itin greitai. Jau gegužės 27-ąją monarchė Elizabeth II atvyks į Lordų Rūmus, kuriuose perskaitys kasmetę Karalienės kalbą.
Pagal britų politinę tradiciją šios kalbos autorius anaiptol nėra monarchas. Ją rašo ministras pirmininkas, skelbdamas savo vyriausybės planus ateinantiems dvylikai mėnesių.
Niekas neabejoja, kad Elizabeth II lūpos ištars šias kertines frazes: „Ekonomikos augimas ir biudžeto deficito mažinimas“, „imigracijos kontrolė“ ir „referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje“.
Aktyvūs britų rinkėjai – ypač centro dešiniųjų elektoratas – aiškiai leido suprasti, kad šios trys problemos juos jaudina labiausiai.
Dešinioji D.Camerono ranka ekonomikos reikalams – iždo kancleris George’as Osborne’as – dar prieš rinkimus nedviprasmiškai pažadėjo, kad jis finansiniu kirviu imsis kapoti išlaidas. Jo tikslas – „užbaigti pradėtą darbą“ ir iki 2019 metų visiškai subalansuoti valstybės išlaidas ir pajamas.
Šiemet Jungtinės Karalystės biudžete – net 90 mlrd. svarų skylė. G.Osborne’o planui pavykus, 2016-aisiais deficitas bus kiek mažesnis – 73 mlrd svarų. 2017 m. – 39 mlrd., o 2018 m. – tik 13 mlrd. svarų.
G.Osborne’as siekia sumažinti ir Jungtinės Karalystės nacionalinę skolą. Dabar ji sudaro net 1,5 trilijono svarų, arba 81 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Kanclerio planas – iki 2020-ųjų skolos ir BVP santykį sumažinti iki 71 proc.
Išmokas skirs kruopščiau
Ką G.Osborne’o mosavimas kirviu reiškia praktiškai? Tai, kad jau šiemet socialinių išmokų biudžetas bus apskabytas mažiausiai 12 mlrd. svarų. Konservatoriai nori supaprastinti chaotišką, labirintų pilną išmokų sistemą, įdiegdami vadinamąjį universalų kreditą.
Jo esmė – nė viena šeima negalės per metus gauti daugiau nei 26 tūkst. svarų socialinių išmokų. Kitąmet ši riba bus sumažinta iki 23 tūkst. svarų.
Ypač bus apkarpomos išmokos jauniems žmonėms – nuo vienišų motinų paauglių iki nei išsilavinimo siekiančių, nei darbo ieškančių jaunų vyrukų. Toriai planuoja apkarpyti socialines išmokas vietiniams, bet su darbo migrantais – atvykėliais iš kitų 27 ES šalių – naujoji dešiniųjų vyriausybė žada elgtis dar griežčiau.
Joks Jungtinėje Karalystėje darbą susiradęs europietis negalės pretenduoti į socialines išmokas per pirmus ketverius gyvenimo ir darbo šalyje metus. O jei toks migrantas nesusiras darbo per pirmus šešis mėnesius nuo atvykimo dienos, valdžia turės teisę išprašyti jį lauk.
„Teisė dirbti Jungtinėje Karalystėje nesuteikia teisės prašyti pašalpų“, – per rinkimų kampaniją vis kartojo D.Cameronas, kuris jau birželį pristatys ES šalių vadovams konkrečius planuojamų apribojimų matmenis.
Daug atvykėlių iš ES šalių
Šią savaitę paskelbti Nacionalinės statistikos tarnybos skaičiai suteikia svarų ginklą konservatorių derybinei pozicijai su ES lyderiais.
Šiuo metu šalyje yra 31 mln. dirbančių žmonių ir 1,8 mln. bedarbių. Tai – antras rodiklis visoje ES. Mažesnis nedarbo lygis – tik Vokietijoje.
Vien pernai šalyje buvo sukurta 573 tūkst. naujų darbo vietų. Bet britai gavo mažiau nei pusę pyrago – 279 tūkst. įdarbintųjų. Migrantams teko didžioji dalis – 294 tūkst. darbo vietų.
Dabar Jungtinėje Karalystėje dirba per 3 mln. užsieniečių. Net 1,95 mln. – darbo migrantai iš ES valstybių. Lenkai, lietuviai, latviai ir kitų šešių pokomunistinių valstybių piliečiai sudaro 942 tūkst. dirbančių žmonių. Spėriausiai pernai augo darbo imigracija iš Rumunijos ir Bulgarijos. Dabar šalyje dirba 173 tūkst. šių valstybių piliečių.
Dosni britų socialinių išmokų sistema ne tik bedarbiams, bet ir dirbantiems asmenims buvo ir kol kas išlieka kaip magnetas migrantams iš Bendrijos.
Mat nedaug gaunantis darbuotojas – nesvarbu, ar britas, ar ES pilietis – gauna ne tokias jau mažas valstybės priemokas.
Šios priemokos ypač juntamos, jei dirbantis asmuo turi nepilnamečių atžalų. Pavyzdžiui, nedidelę 1 tūkst. svarų mėnesinę algą gaunanti motina su dviem vaikais iš valstybės per mėnesį sulaukia dar apie 1200 svarų paramos.
Šiuo metu tokias papildomas išmokas Jungtinėje Karalystėje gauna per 400 tūkst. darbuotojų iš ES. Šalies biudžetui toks dosnumas per metus kainuoja bemaž 5 mlrd. svarų.
Bankininko perspėjimai
Vis dėlto dėsnis, esą motyvuotos darbo jėgos antplūdis yra pozityvus veiksnys šalies ekonomikos plėtrai, šią savaitę Londone sulaukė gana netikėto niukso.
Į politiką šiaip niekad nesiveliantis bankininkystės grandas, Centrinio Anglijos banko vadovas Markas Carney šią savaitę padarė retą, suklusti privertusį pareiškimą. Jo nuomone, didelis migrantų skaičius yra grėsmę britų ekonomikos atsigavimui keliantis veiksnys.
Kanadietis M.Carney paaiškino, kodėl daugelio britų algos jau kelinti metai nė kiek nedidėja, nors ekonomika auga sparčiausiai iš visų ES senbuvių.
Tarp „kaltųjų“ – vyresnio amžiaus darbuotojai, taip pat darbininkai, sutinkantys triūsti daugiau valandų. Tačiau kertinis veiksnys – „greitas gyventojų skaičiaus augimas, iš dalies susijęs su migracija“.
„Toks darbo jėgos pasiūlos šokas sustabdė darbo užmokesčio augimą, nors darbo vietų daugėjo. Kyla esminis pavojus, kad šis algų augimas bus lėtas ir ateityje“, – perspėjo M.Carney.
Iškalbinga ir statistika. Pernai vidutinio brito alga augo vos 1,9 proc. Iki 2004 m. vidutinis užmokesčio augimo tempas buvo dvigubai didesnis – apie 4 proc.
Centrinio Anglijos banko vadovas davė ir dar vieną patarimą naujajai D.Camerono vyriausybei: referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ES surengti taip greitai, kaip tik įmanoma.
Paankstins referendumo datą
Savo rinkimų manifeste konservatoriai rinkėjams pažadėjo, kad šis visuotinis plebiscitas įvyks „vėliausiai 2017 metais“.
Bet šią savaitę Dauningo gatvėje buvo šnibždamasi, kad balsavimas galėtų būti surengtas jau kitąmet, jei tik D.Cameronui, G.Osborne’ui ir užsienio reikalų sekretoriui Philipui Hammondui iki to laiko pavyks sutarti su Briuseliu dėl papildomų nuolaidų Londonui.
Per visą rinkimų kampaniją toriai tikino, kad partijos vadovybė rekomenduos britams atiduoti savo balsus už Jungtinės Karalystės pasilikimą reformuotoje Bendrijoje.
M.Carney paragino D.Cameroną nemindžikuoti. Jis perspėjo, kad neaiškumo atmosfera dėl vadinamojo „Brexit“ (žodžių „Britain“ ir „exit“ junginys) stabdo kertinius verslo sprendimus.
„Banke kalbamės su daugeliu verslo vadovų ir matome jų nuotaikas dėl politinio neaiškumo, susijusio ir su rinkimais, ir su referendumu“, – pabrėžė Centrinio Anglijos banko vadovas.
M.Carney – kanadietis, todėl pats referendume balsuoti negalės. Bet bankininkas netiesiogiai leido suprasti, kad rems tolesnę šalies narystę ES.
„Vienas didžiausių britų ekonomikos pliusų – priėjimas prie Europos rinkos. Tai didžiausia pasaulio ekonomika, didžiausia investuotoja į Jungtinę Karalystę“, – priminė M.Carney.
