2014 metais už gautas pašalpas privalėjo atidirbti 2837 kauniečių šeimos. 2017 iš jų prievolės nesikratė, tačiau 333 šeimos be pateisinamos priežasties neėmė į rankas kastuvų arba šiukšlėms skirtų maišų. Išmokos jiems buvo nurėžtos.
Šįmet iš 653 šeimų pašalpos už tingėjimą buvo atimtos kas šeštai (106). Gyventojai neretai apsimeta, jog serga arba yra patyrę traumų, atneša į seniūnijas greičiausiai fiktyvias medikų pažymas.
Ir dažo, ir žemę kasa
Didžioji dalis visuomeninių darbų atliekama po atviru dangumi, todėl pavasarį – pats karštymetis.
Vytas Joneliūnas ir kiti pašalpų gavėjai šią savaitę Aleksote esančioje Veiverių gatvėje sukasė žemės plotą, išrovė piktžoles. Šioje viešoje vietoje netrukus bus pasodintos gėlės.
Už valstybės paramą atidirbantis Gintaras Krušinskas ketvirtadienį nudažė Aleksoto seniūnijos patalpų sienas, kurios anksčiau nukentėjo dėl kiauro pastato stogo.
Tą pačią dieną buvo šluojami Marvelės slėnio laiptai. Veiverių gatvėje buvo nudažyta autobusų stotelė.
Šiek tiek anksčiau iš pašalpų gyvenantys studentai prisidėjo prie Aleksoto seniūnaitijų sporto žaidynių organizavimo.
Padeda ir sunkiems ligoniams
Darbai vyksta ir kitose seniūnijose. Panemunės seniūnijai priklausančioje Rokų gyvenvietėje iš šiukšlių vaduojami pėsčiųjų takai, taip pat tvarkomos Nemuno, Vaišvydavos tvenkinio pakrantės.
Prižiūrimi ir dviračių takai, turgaus aikštė, skutama šaligatviuose kyšanti žolė, genimos medžių šakos.
Pašalpas gaunantis Juozas Tamulionis užvakar dalgiu nupjovė Perlojos gatvėje esančius žolės plotus.
Panemunėje yra slaugos, senelių globos įstaigos, į kurias pasiųsti pašalpų gavėjai padeda sunkiai vaikštantiems ligoniams – atneša iš parduotuvių maisto, aprengia, paduoda sunkesnius daiktus. Už pašalpas dirbama ir privačiose valdose – pavyzdžiui, sukasama žemė, nupjaunama žolė vienišų neįgalių Panemunės gyventojų sklypuose.
Kartais užmiega prie kastuvų
Vieno gyventojo pašalpos vidurkis Kaune – 62 eurai per mėnesį. Už tai reikia atidirbti maždaug 20 valandų per mėnesį.
„Dauguma žmonių pasiraitoti rankovių nevengia. Tiesa, yra tokių, kurie simuliuoja ligas arba tiesiai pasako, kad nedirbs. Greičiausiai jie turi šešėlinį versliuką – galbūt prekiauja cigaretėmis arba svaigalais, uždarbiauja statybose“, – svarstė Panemunės seniūnė Rasa Žolynienė.
Anot Aleksoto seniūnijos vadovės Lukrecijos Navickienės, ypač sunku priversti dirbti taurelės mėgėjus. Gavę užduotis, jie ilgas valandas rymo prie kastuvų, net prigula ant žemės nusnūsti. Arba vos paleisti iš akiračio, puola ieškoti svaigalų.
„Kai kurie žmonės reikalauja jiems darbus parinkti pagal specialybę. Jiems esą gėda rinkti šiukšles. Tačiau man toks darbas neatrodo gėdingas“, – tvirtino L.Navickienė.
„Neatlikus pavestų darbų, pašalpa nemokama“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Vienas gali atidirbti už visą šeimą
Socialinių pašalpų gavėjai skaičiuojami ne asmenimis, o šeimomis. Jei šeimoje yra du ar daugiau pašalpas gaunančių žmonių, už visus gali atidirbti vienas jos narys.
Kai triūsti pasirengę abu sutuoktiniai, jie trijų mėnesių planą įvykdo per pusantro mėnesio, o paskui likusį laiką gali nedirbti. Per dieną gali būti reikalaujama dirbti ne ilgiau kaip 4 valandas.
Pašalpos mokamos tada, kai šeimos pajamos – itin mažos: per mėnesį vienam jos nariui tenka mažiau kaip 102 eurai.
Pašalpos skiriamos neįgaliesiems, juos prižiūrintiems žmonėms, našlaičiams, studentams, dirbantiems, bet menkas algas gaunantiems žmonėms. Versti už pašalpas dirbti negalima tų, kuriems pripažintas didesnis nei 50 procentų nedarbingumas, nėščiųjų, vaikus iki 3 metų auginančių moterų, sunkius ligonius prižiūrinčių žmonių.
