Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė kategoriškas: „Tai bankų siekis, administruojant mūsų pinigus, pasidaryti sau pelno. O turime įvairių socialinių sluoksnių, kuriems visa tai labai skausminga“.
Nuo rugpjūčio 1 dienos per mėnesį DNB bankomate išgryninus daugiau kaip 500 eurų, kiekviena papildomai išgryninta suma bus apmokestinta 0,3 proc., bet ne mažesniu nei 30 euro centų mokesčiu.
Nemokamai išsigryninti nuo 5 iki 100 eurų DNB banko klientai ir toliau galės „Maxima“ ir IKI parduotuvių kasose, mokėdami už pirkinius kortele.
Debetinės kortelės įsigijimas bus nemokamas „Sodros“ išmokas gaunantiems asmenimis – senjorams, nedarbo, ligos ar kitas socialines išmokas gaunantiems gyventojams, tačiau mokestis už išgryninimą bankomatuose bus taikomas ir šioms kortelėms.
Siekiant klientus paskatinti aktyviau naudotis elektroniniais kanalais, DNB bankas taip pat mažina vietinių pervedimų eurais į kitus Lietuvoje registruotus bankus ir SEPA pervedimų banke internete įkainį – nuo 0,41 euro iki 0,35 euro. Be to, verslo klientams pavedimai tarp savų sąskaitų taps nemokami.
Apie tai, jog keičia paslaugų įkainius, neseniai paskelbė ir SEB bankas.
Nuo liepos 9 d. jo klientams, turintiems mokėjimo kortelėms, į kurių sąskaitas yra pervedamas asmens darbo užmokestis, bus nustatytas 500 eurų, o paslaugų planų naudotojams – 800 eurų per mėnesį nemokamas pinigų išgryninimo naudojantis bankomatais limitas. Per mėnesį pasiėmus didesnę pinigų sumą bankomate nei nustatytas limitas, kaip ir anksčiau, bus taikomas 0,4 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo limito perviršio sumos.
SEB banko klientams prireikus daugiau grynųjų pinigų, negu yra nustatytas mėnesio nemokamas pinigų paėmimo naudojantis bankomatais limitas, klientai gali jų nemokamai pasiimti grynųjų pinigų išmokėjimo paslaugą teikiančių parduotuvių kasose. Šiose parduotuvėse žmogus, kiekvieną kartą atsiskaitydamas už pirkinius kortele už ne mažesnę negu 5 eurų sumą, nemokamai gali pasiimti nuo 5 iki 100 eurų.
Reikalinga kontrolė
Anot Bankų klientų asociacijos vadovo R.Paukštės, komerciniai bankai kone sutartinai didina ar nustato įvairius mokesčius.
„Tai yra viena ilgos grandinės dalis. Tačiau tai nuolat vyksta“, – apie naujausias žinias iš bankų sakė R.Paukštė. Pasak jo, Lietuvos valdžia neskiria deramo dėmesio siekdama pažaboti savivalę.
„Mes, Lietuva, paliekame visa tai be kontrolės. Neva tai yra rinkos dėsniai, kuriais remdamiesi ir veikia bankai. Bet akivaizdu, kad taip nėra.
Jei klaustumėte apie siūlymus, tai reikėtų atskirti dvi banko veiklas. Sąskaitų tvarkymą, pavedimus, banko mokėjimų korteles – visa tai, be ko mes negalime apsieiti, – reikia griežtai kontroliuoti. O kreditavimas, kas yra pagrindinė banko veikla, tegul veikia pagal jų taisykles.
O dabar viskas palikta savieigai“, – kalbėjo R.Paukštė.
