Per nepilnus metus vien į vartotojų portalą Pranešu.lt atkeliavo virš 6 tūkst. vartotojų pranešimų apie prekybininkų elgesį kainas nurodant dviem valiutomis. Minėtąjį portalą inicijavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir į Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą įeinanti Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.
Apie tai, ar Lietuvos žmonės labai bijojo euro, ar įmonės bandė gudrauti apvalindamos kainas ir apie tai, ko laukti pasibaigus reikalavimui kainas nurodyti dviem valiutomis, kalbamės su Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nariu ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomuoju direktoriumi Kęstučiu Kupšiu.
Kaip manote, ar vartotojai jau galutinai pasirengę matyti kainas tik eurais?
Mes dabar matome, kad dalis vartotojų priprato prie euro ir nebekreipia dėmesio į kainas litais. Bet vartotojų yra įvairių ir kai kuriems dar sunku susigaudyti, kai kainas reikia skaičiuoti tik eurais. Tad mažiausia, ką dėl savo klientų gali padaryti prekybininkai, tai iki 2015 metų galo savo noru, geros valios vedami, palikti etiketėse kainas, nurodytas ne tik eurais, bet dar ir litais.Ir manau, kad bus prekybininkų, atsiliepiančių į šitą iniciatyvą.
Manau, kad tokia iniciatyva prekybininkams tikrai neturėtų kainuoti papildomai: pagrindinės investicijos į kainų etikečių spausdinimą dviem valiutomis jau įvyko praėjusiais metais, viskas suprogramuota. Tad šiuo metu greičiau netgi pigiau yra palikti kainų žymėjimą kaip yra, negu kažką keisti.
Šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, kai kainos turėjo būti nurodomos dviem valiutomis, kokios tikėjotės vartotojų reakcijos ir kokia ji buvo? Kaip tam ruošėtės?
Euro įvedimui aktyviai ruošėmės nuo praėjusių metų liepos. Ir vienas iš pasiruošimo etapu buvo susijęs su tuo, kad reikėjo perimti patirtį iš tuo metu ką tik eurą įsivedusių šalių: Slovakijos, Estijos ir Latvijos. Pastarosios šalies patirtis mus domino labiausiai, nes tai – artima kaimynė, tad lietuviai, kaip manėme, elgsis panašiausiai į latvius. Tad 2014 m. rugsėjį važiavome į Latviją, kur diskutavome su Latvijos ir Estijos vartotojų asociacijų atstovais. Jie gana detaliai papasakojo apie savo patirtį įvedant eurą. Tad, turėdami tokios informacijos, iš anksto galėjome numatyti galimas problemas ir joms pasiruošti.
Kokia užsienio šalių patirtis tiko ir Lietuvai?
Iš Latvijos patirties mes žinojome, kad, tik įvedus eurą, bankomatuose galimas grynųjų pinigų trūkumas. Taip pat žinojome, kad gali trūkti grąžos smulkiais euro centais. Tad Lietuvos prekybininkai ir bankininkai žinojo apie tokius niuansus ir buvo geriau pasiruošę euro įvedimui. Žinoma, Lietuvoje, įvedus eurą, buvo ir tokių dalykų, kokių kitose šalyse nebuvo. Pas mus atsitiko tai, kad dalis prekybininkų, iškart po Naujų metų, dar atidavinėjo grąžą litais, nors to nebuvo galima daryti. Ir tai sukėlė kai kurių vartotojų nepasitenkinimą: jie ėjo į parduotuves išsikeisti pinigų, o išsikeisti ne visada pavykdavo, dalį grąžos jie gaudavo litais. Tačiau kiekviena valstybė išgyveno savitus laikinus naujos valiutos įvedimo nepatogumus ir senai jas pamiršo.
Buvo bijomasi, kad prekybininkai piktnaudžiaus euro įvedimu ir didins kainas?
Beje, visoms valstybėms yra būdingi ne tik techniniai,bet psichologiniai euro įvedimo sunkumai. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje buvo baimintas, kad euro įvedimu pasinaudos verslininkai ir apvalindami kainas jas padidins.
Ir nors visumoje taip neįvyko, bet buvo tokių piktnaudžiavimo atvejų, kartais net įžūlių. Tokius pažeidėjus išaiškinti padėjo ir mūsų portalas Pranešu.lt. Vartotojai pažeidimus matė, apie juos pranešinėjo, mes reagavome, siūlėme pasitaisyti, o kai buvo pažeidžiamas įstatymas, skundus perduodavome Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Portalas įgavo nemažą žinomumą, tad taip pat ir verslininkai suprato, kad jų veiksmus seks vartotojai, o tai atitinkamai sumažino jų paskatas gudrauti, daryti kažką ne taip. Net pats tokio projekto egzistavo faktas, padėjo sumažinti riziką.
Baigiantis projektui Pranešu.lt, matome kad vartotojai Lietuvoje tapo sąmoningesni, jiems tai buvo galimybė pajusti savo jėgą, pasinaudojant jiems skirtomis priemonėmis. Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai bus pozityvi patirtis. Be to, mūsų projekte galima buvo ne tik papeikti, bet ir pagirti įmones, jeigu pažeidimų nebuvo. Ypač vartotojai teigiamai pastebi tas įmones, kurios kainų specialiai „nepagražino“, nepaapvalino.
Kaip manote, ar įmonės gali piktnaudžiauti kainomis, kai nebeliks privalomo dvigubo kainų nurodymo etiketėse?
Pasiruošimas iki euro įvedimo ir po to nepraėjo veltui. Atsirado supratimas, kad kainodaros procesai stebimi. Perėjus prie kainų nurodymo etiketėse tik viena valiuta – euru – sveika konkurencija niekur nedings. Kas turi gerą prekę, konkuruoja, ieško pirkėjų, kainų šuolio nevyko. Tam įtakos turi ir defliaciniai procesai, susiję su naftos produktų atpigimu. Kai turime pingančią naftą, sunku surasti priežastį, kodėl reikėtų branginti prekę.
Aišku, yra minimalios algos augimas, kuris yra privalomas, bet ir dėl to nematėme infliacinių procesų, kainos liko nepakitusios, palyginus su tuo, kas buvo prieš pusmetį ar metus. Taigi, susidarė įspūdis, kad Lietuva eurą įsivedė pačiu laiku, nes visos baimės dėl infliacijos po euro, nepasitvirtino. Ateina liepos pirmoji, kai nebelieka privalomo kainų nurodymo dviem valiutomis, bet ir priežasčių manyti, kad bus brangimas, taip pat nėra.
