„Idėja paprasta. Jeigu resursai riboti, jie turi būti fokusuojami tiems šalies sektoriams ir įmonėms, kurie daro savo darbus geriausiai. Todėl svarbu nustatyti, kiek ir kuriose srityse valstybėje pagaminama aukštą pridėtinę vertę turinčių gaminių. Kiekvienas verslas žino, kurioje pridėtinės vertės „grandinėlės“ vietoje jis yra ir kurioje jis nori būti. Pavyzdžiui, grūdai – tai žaliava, esanti ant pirmo ar pusantrinio pridėtinės vertės laiptelio. Taip, juose vertės yra ir jie reikalingi rinkai bei klientams.
Tačiau yra būdų, kaip žaliavai suteikti daugiau pridėtinės vertės. Jeigu įmonė pamato šią ateitį, perspektyvą, tai jinai turi tuos dalykus daryti. Juk kiekvienam verslui visada kirba klausimas: o kas toliau? Tuomet atsiranda pakankamai intensyvūs uždaviniai ir mokslui, ir technologijų kūrėjams. Tad jeigu yra noro sukurti aukštesnės vertės produktą, o noro visada yra, reikia įdėti daug darbo, kainuojančio laiką, pastangų ir nemažai kapitalo, – dėsto „Amilinos“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius. – Tad šalies mastu svarbu įvardinti tuos sektorius, kurie atneša ir atneš daugiausiai pridėtinės vertės ir į šias sritis nukreipti moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skirtas lėšas“.
Išryškino perspektyviausius
Sumani specializacija – tai mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam ES finansinio programavimo etapui (2014-2020 m.) rengia visos ES šalys. Prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai bus įgyvendinami jungtiniai mokslo – verslo projektai. „Kuriant Sumanios specializacijos strategiją, pirmą kartą per visą istoriją padaryti išankstiniai tyrimai, nustatyta, kuriose pagrindinėse srityse gali slypėti Lietuvos ekonomikos potencialas, visa tai yra vienoje vietoje, kad galima būtų investuoti tikintis didesnio proveržio“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.
„Ši strategija išties ir kelia tokį tikslą – įdarbinti žinias. Tai daroma tam, kad jos įgalintų ekonomikos transformaciją, kad žinios ir inovacijos būtų diegiamos net ir tradicinėje pramonėje, kad aukštųjų technologijų pramonėje būtų galima sukurti dar didesnę pridėtinę vertę“, – apibendrina Lietuvos inovacijų centro direktorius Kęstutis Šetkus.
Bendradarbiavo su ekspertais
„Labai svarbus momentas tas, kad Sumanios specializacijos strategija grįsta ne vien faktine analize, bet kartu ir gyvu sutarimu tarp mokslo atstovų ir verslo sprendimų priėmėjų, kad strategijoje išgryninamos būtent tos kryptys, kuriomis mokslas kartu su verslu nori ir gali eiti, gali priimti keliamus iššūkius“, – kalba J.Petrauskienė. Sprendimai dėl prioritetų buvo priimti sutarimo būdu ekspertų diskusijose, apimančiose platų mokslo ir verslo bendruomenės atstovų ratą: diskusijose dalyvavo daugiau nei 170 ekspertų. Iš viso buvo sudarytos 6 ekspertų grupės – po vieną kiekvienai prioritetinei krypčiai. Diskusijoms vadovavo po vieną mokslo ir verslo atstovą. „Sumanios specializacijos strategija išsiskiria tuo, kad ji skirta ir mokslui, ir verslui kartu“, – teigia K.Šetkus. Prioritetai neapima fundamentaliųjų tyrimų problematikos ir verslo iššūkių, kurių sprendimai tik nedidele dalimi priklauso nuo žinių komercinio panaudojimo. Tam skirti kiti finansavimo bei reguliavimo instrumentai.
Sutelks žmones ir infrastruktūrą
Be to, nustatant Sumanios specializacijos prioritetus buvo siekiama sutelkti ir sukoncentruoti skirtingose srityse egzistuojančius gebėjimus ir infrastruktūrą.
Šiuo projektu tikimasi, kad tai paskatins glaudesnį bendradarbiavimą ir leis suburti kritinę verslo ir mokslo dalyvių masę, kuri dirbdama kartu galėtų pasiekti sisteminių pokyčių, stiprinant Lietuvos ūkio konkurencingumą. O pagrindinės sumanios specializacijos sritys yra: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos.
