„Žmonės ateina dirbti tvarkingai apsirengę, moterys – pasidažiusios lūpas ir akis. Tuomet persirengia ir imasi gerai pažįstamos veiklos“, – pasakojo Lapių (Kauno r.) sąvartyno viršininkas Jonas Žukauskas. Pasak jo, kai kurie žmonės atvyksta net iš Kauno.
Patys atliekų rūšiuotojai, kurie yra įdarbinti viešojoje įstaigoje ir sąvartyne dirba legaliai, tikino, kad daugeliui jų prakusti padėjo vertingi radiniai – dažniausiai netyčiomis šiukšlių konteineryje atsidūrusios žmonių santaupos. Keli šimtai, o kartais – net keli tūkstančiai eurų.
Vis dėlto šio būdo užsidirbti neliks jau poros mėnesių – sąvartyne tiesiog nebus surinkti tinkamų daiktų.
Nevalia užsidegti cigaretės
Daugelį metų Lapių sąvartyne tvyrojęs chaosas baigėsi, kai jį prižiūrinčios bendrovės „Kauno švara“ vadovybė smarkiai sugriežtino patekimo į uždarą teritoriją sąlygas.
Dėl perdirbti tinkamų atliekų surinkimo įmonė pasirašė sutartį su viešąja įstaiga „Super-Eko“, o ši priėmė į darbą žmones, norinčius dirbti sąvartyne.
Įstaigoje iš viso dirba apie 30 žmonių, tačiau į sąvartyną dažniausiai atvyksta 10–12 žmonių, o kartais – dar mažiau.
„Jie užsiregistruoja pas apsaugos darbuotojus ir privalo laikytis pagrindinių taisyklių – negirtauti, nerūkyti ir visą laiką vilkėti šviesą atspindinčią liemenę“, – aiškino sąvartyno viršininkas J.Žukauskas.
Vadovas apie atliekų rūšiuotojus labai geros nuomonės – jie nesipriešindami sutinka pagelbėti „Kauno švaros“ darbuotojams tvarkyti aplinką. Dažniausiai pagalbos prireikia, kai vėtra po apylinkes išnešioja šiukšles.
J.Žukauskas tikino, kad dabar su šiais žmonėmis nebaisu susitikti net sąvartyną apžiūrėti atvykstantiems svečiams – moksleiviams, studentams ar šiaip smalsuoliams.
Vis dėlto išmokėjus atlyginimus, kitą dieną darbuotojų sąvartyne smarkiai sumažėja. Jie turbūt šiek tiek atsipalaiduoja.
Džiaugėsi taikiu susitarimu
„Kauno švaros“ generalinis direktorius Dalius Tumynas džiaugėsi, kad su sąvartyne dirbančiais žmonėmis pavyko taikiai susitarti, ir dabar niekas niekam neturi jokių priekaištų.
„Kai kilo sumanymas išvyti benamius iš netoli sostinės esančio sąvartyno, jie pasipriešino ir kerštaudami sukėlė kelis gaisrus“, – pasakojo D.Tumynas.
Norintys dirbti Lapių sąvartyne žmonės įsidarbino viešojoje įstaigoje „Super-Eko“ ir gavo teisę užsiimti įprasta veikla, tačiau privalo laikytis elgesio taisyklių.
Tuo tarpu „Kauno švaros“ partnerė turi pareigą tik pasiūlyti „Kauno švarai“ pirmumo teise įsigyti išrūšiuotų atliekų.
„Tie žmonės dabar nekelia jokių rūpesčių“, – tikino D.Tumynas.
Darbas primena grybavimą
„Darbas sąvartyne panašus į grybavimą – niekada nežinai, kiek ir ko surasi. Laimės dalykas“, – svarstė ketverius metus atliekų surinkimu užsiimantis 53 metų Antanas Smetona.
Iš Kupiškio kilęs vyriškis garsia pavarde atsikraustė į žmonos tėvų namus, esančius už trijų kilometrų nuo sąvartyno. Daug metų dirbo dažytoju statybose, o kai neteko darbo, ėmėsi veiklos sąvartyne.
Kiek pavyksta per mėnesį užsidirbti?
„Gyvenimui užtenka, tačiau vertingų daiktų pastaraisiais metais beveik neliko. Metalo gaminių išvis nerandame“, – aiškino vyras.
Tiek jis, tiek kiti darbuotojai taip pat renka plastiką, kartoną, stiklo gaminius, tačiau jie kainuoja gerokai pigiau. Kitokio darbo apylinkėse rasti neįmanoma, todėl, nebelikus veiklos sąvartyne, tektų kreiptis į Darbo biržą.
Vyriškio sūnus 30 metų Andrius Smetona patvirtino girdėjęs legendų apie staiga praturtėjusius kolegas, kurie slėptuvėse aptikdavo šimtus ar net tūkstančius eurų, juvelyrinių dirbinių.
Visas vyriškio gyvenimas jau daugelį metų vienaip ar kitaip susijęs su atliekų tvarkymu – anksčiau jis dirbo šia veikla užsiimančioje bendrovėje „Dzūtra“.
A.Smetona tikino brangiais radiniais negalįs pasigirti – dažniausiai aptinka tik centus. Vis dėlto kaunietis per mėnesį nesunkiai užsidirba porą šimtų eurų.
Nebebus ką veikti sąvartyne
Tačiau jau po kelių mėnesių viskas smarkiai pasikeis, ir Lapių sąvartyne išvis neliks rinkti vertingų daiktų. Iki spalio pradžios Ateities plente pradės veikti Kauno regioniniam atliekų tvarkymo centrui priklausanti šiuolaikiška įmonė, kurioje visos Kaune ir aplinkiniuose rajonuose surinktos atliekos bus išrūšiuojamos ir tik menka jų dalis keliaus į Lapių sąvartyną.
„Darbas sąvartyne taps visiškai beprasmis, nes ten nepaklius jokių vertingų daiktų“, – įsitikinęs „Kauno švaros“ vadovas D.Tumynas.
Sąvartyne dirbantis dažytojas A.Smetona taip pat tikino girdėjęs apie tokį pavojų. Pasak jo, teks ieškoti kito užsiėmimo. Kita vertus, vertingų daiktų stabiliai mažėja, todėl tokios baigties ir reikėjo tikėtis.
Ieškos kitokių darbų
„Jeigu sąvartyne nebebus ką rūšiuoti, imsimės kitų darbų“, – kalbėjo viešosios įstaigos „Super-Eko“ direktorius Saulius Kudirka. Įstaiga teikia transporto, aplinkos ir patalpų tvarkymo paslaugas.
Pasak S.Kudirkos, darbuotojai siunčiami dirbti ne tik į sąvartyną. Kai gaunamas užsakymas, jie siunčiami ir į kitus darbus.
Kai kurie pavaldiniai įstaigoje dirba nuo pat jos įkūrimo prieš penkerius metus, kiti atsisako tokio užsiėmimo.
„Darbas tokioje vietoje nėra lengvas, o didelių atlyginimų negalime pasiūlyti“, – kalbėjo S.Kudirka.
Atliekų srautas sumažės perpus
Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai pradės veikti iki šių metų spalio 1-osios.
Atliekų rūšiavimo centras statomas Ateities plente, jo pajėgumai sieks 220 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų per metus.
Biologiškai skaidžių atliekų įrenginiai per metus paruoš apie 100 tūkst. tonų komposto.
Visos Kauno mieste ir rajone, taip pat Jonavos, Kaišiadorių bei Raseinių rajonuose surinktos atliekos pirmiausia paklius į šią įmonę. Įmonei pradėjus veiklą šiukšlių srautas į Lapių sąvartyną sumažės perpus.
Šio projekto vertė siekia 34,5 mln. eurų – dalis lėšų bus skirta panašiam, tačiau gerokai mažesniam atliekų rūšiavimo centrui Kėdainiuose įrengti.
Šiukšlių karalystėje – ne tik varguoliai
Rimantas Stankus
Lapių seniūnas
„Pastaraisiais metais vaizdas Lapių sąvartyne neatpažįstamai pasikeitė – daugiau kaip 50 hektarų ploto teritorija aptverta vieline tvora, nustatyta griežta patekimo į vidų tvarka.
Dar visai neseniai sąvartyne vertingų radinių ieškodavo apie 70 žmonių, jie buvo susirentę palapines, pastoges. Dėl besaikio girtavimo nuolat išgirsdavome apie nelaimingus nutikimus.
Kai kurie sąvartyno gyventojai susirado darbą, dalis jų apsigyveno prieglaudoje, vyresniųjų išvis nebėra tarp gyvųjų.
Dabar atliekas rūšiuojantys žmonės gerokai mažiau panašūs į varguolius – jie užsidirba pinigų gyvenimui ir net susitaupo būstui netoliese esančiose sodininkų bendrijose, nekelia rūpesčių nei aplinkiniams, nei sąvartyną prižiūrinčios įmonės vadovams.
Galima spėti, kad darbas sąvartyne tiesiog yra jų gyvenimo būdas.“
