Kauno Ašigalio gatvės 47-ojo namo gyventojai sunerimo. Savivaldybei priklausančiame bute gyvenusi daugiavaikė šeima, kaip vėliau paaiškėjo, ilgą laiką nemokėjo komunalinių mokesčių.
Iš socialinių pašalpų gyvenę išlaikytiniai dingo palikę tūkstantines skolas. Sąskaitą laiptinėje radę ir įspūdingus skaičius išvydę žmonės baiminasi, kad skolas teks padengti visiems daugiabučio gyventojams.
„Tik pabandyk įsiskolinti namą administruojančiai bendrovei. Tuojau į teismą paduos, skolą prisiteis ir antstoliams perduos. Visą gyvenimą stengiuosi laiku mokesčius sumokėti, nelikti skolinga, o čia – tūkstantinės skolos. Įdomu, kas jas padengs, tikriausiai visi namo gyventojai turės sumokėti“, – „Laikinajai sostinei“ guodėsi Ašigalio gatvės 47-ajame name gyvenanti garbaus amžiaus senolė.
Moteris apie kelerius metus negyvenamo buto skolas sužinojo atsitiktinai. Ji laiptinėje rado besimėtančią atplėštą bendrovės „Kauno energija“ sąskaitą.
2015 metų sausio pabaigoje išsiųstame dokumente nurodoma, jog už šildymą susidariusi 1 tūkst. 77 eurų skola.
Vanduo tekėjo laisvai
Pasirodo, didžiulės skolos susidariusios ne tik už šildymą, bet ir už vandens tiekimą. Bute gyvenusi socialiai remtina šeima, pasak kaimynų, visiškai netaupė vandens. Jie nuolat girdėdavo bėgančio vandens garsus.
„Šio buto gyventojai mums skolingi iš tiesų didelę sumą. Tačiau skolininkų duomenų atskleisti mums neleidžia įstatymai“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Linas Baltrėnas.
Pasak savivaldybei priklausančio socialinio būsto kaimynystėje gyvenančių kauniečių, skola už vandenį gali siekti apie tris tūkstančius eurų. Jie sakė matę laiptinėje besimėtančias „Kauno vandenų“ sąskaitas bei pakartotinius raginimus sumokėti skolą.
Ne kartą lankėsi ir policija
Pasak kaimynų, šiame bute maždaug prieš ketverius penkerius metus apsigyveno moteris su įvairaus amžiaus vaikais.
Netrukus socialinis būstas virto įvairių prašalaičių priebėga. Čia vykdavo išgertuvės, neretai linksmybės tęsdavosi iki išnaktų. Kaimynams sudrausminti triukšmadarių nepavykdavo. Socialinio buto gyventojai buvo sugadinę skambutį. Durys buvo atveriamos tik sutartinai pabeldus.
„Vieną kartą girta motina su dukromis susipyko, šios ją išvijo iš namų. Girta moteris laiptinėje triukšmavo, vaikai iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai ją išsivežė, daugiau jos nematėme“, – pasakojo kauniečiai.
Bute likus gyventi pilnametystės neseniai sulaukusioms merginoms su mažamečiais broliais, linksmybės tęsėsi toliau.
Po kurio laiko keista šeima išsikraustė. Pasak vietos gyventojų, butas jau kelinti metai stovi tuščias. Dėl skolų buvo išjungtas elektros energijos tiekimas, elektrikai atjungė laidus.
„Kelis kartus čia lankėsi policijos pareigūnas, ieškojo gyventojų, norėjo įteikti šaukimus į teismą. Kiek vėliau savivaldybės darbuotojai užplombavo duris, bet antspauduotas popieriaus juosteles kažkas nuplėšdavo“, – pasakojo Veronika prisistačiusi moteris.
Kaimynai nenukentės
Apie milžiniškas kaimynystėje esančio buto skolas atsitiktinai sužinoję kauniečiai įsitikinę, jog finansinė našta bus padalyta visiems daugiabučio gyventojams.
„Nesuvokiama, kad keturių kambarių butas tiek laiko stovėtų tuščias ir už jį kauptųsi tūkstantinės skolos.
Savivaldybė skundžiasi neturinti kur apgyventi visų norinčių, žmonės socialinio būsto eilėje laukia po dešimt ir daugiau metų. Manau, kad yra žmonių, kurie mielu noru čia apsigyventų ir tvarkingai mokėtų mokesčius“, – svarstė šalia butą rengiantis vaikinas.
„Laikinajai sostinei“ pradėjus domėtis, kas iš tiesų padengs pabėgusių išlaikytinių paliktas skolas, komunalines paslaugas teikiančių bendrovių vadovai sakė, kad kaimynams tikrai nereikia jaudintis.
Bendrovės „Kauno energija“ atstovas Ūdrys Staselka minėjo, jog dėl vengimo sumokėti tūkstantines skolos kreiptasi į teismą. Antstoliui pavesta išieškoti priteistą skolą.
„Patalpų savininkė – savivaldybė. O skolą už suteiktas paslaugas padarė nuomininkės. Jos ir bendraus su antstoliu. Kitiems daugiabučio gyventojams dėl šio buto skolų problemų neturėtų kilti. Kol butas nenaudojamas, už jo šildymą mokėjo Kauno savivaldybė“, – sakė Ū.Staselka.
Daugiabutį administruojančios bendrovės „Būsto valda“ laikinasis vadovas Nerijus Šarauskas patikslino, kad savivaldybė oficialiai socialinio buto nuomos sutartį nutraukė 2014 metų lapkričio 24 dieną.
„Komunalinius mokesčius už šį būstą moka Kauno miesto savivaldybės administracija. Tiek juos, tiek už papildomus darbus visada mokama laiku“, – sakė N.Šarauskas.
Jo duomenimis, socialiniuose būstuose gyvenantys nuomininkai už suteiktas komunalines paslaugas „Būsto valdai“ šiuo metu yra skolingi daugiau kaip 0,5 mln. eurų.
Savivaldybei priklausančius socialinius būstus administruojančios bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atstovas Vytautas Bertašius sakė, jog minėtas butas kurį laiką buvo savavališkai užimtas.
Tikisi sulaukti nuomininkų
Teko pakovoti, kol jį užėmusi moteris sutiko gera valia raktus perduoti savivaldybės atstovams. Deja, susigrąžinus butą laukė staigmena – jis buvo toks nugyventas, kad prireikė remonto. Už socialiai remtinų asmenų padarytą žalą sumokėta iš savivaldybės biudžeto.
„Butas jau suremontuotas, dabar jis siūlomas nuomotis eilėje būsto laukiantiems žmonėms. Manau, kad per mėnesį jis bus išnuomotas“, – sakė V.Bertašius.
Pasak administruojančios bendrovės atstovo, šio buto nuomotis per daug niekas nesiveržia. Vien mokesčiai žiemą už blokiniame name esančio keturių kambarių buto šildymą socialiai remtiniems žmonėms gali tapti nepakeliama finansine našta.
Kas gyvena – neaišku
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Romaldas Rabačius, paprašytas pakomentuoti susidariusią padėtį, neslėpė nuostabos.
„Tokie atvejai, kai susidaro tūkstantinės skolos, yra kritiniai. Nežinau, kodėl buvo laukta, kol tokios sumos susidarė. Duosiu nurodymą išsiaiškinti, kokios galimybės skolą išieškoti iš būstą nuomojusių žmonių“, – sakė valdininkas.
Pasak R.Rabačiaus, situacija savivaldybei priklausančių socialinių būstų apskaitoje yra pakitusi į gerąją pusę. Prieš penkerius ir daugiau metų vyravo chaosas, valdininkai gerai nežinojo, kas gyvena miestui priklausančiuose butuose.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas neslėpė: nors skundžiamasi laisvų būstų trūkumu, gali būti, jog dalis savivaldybės turto užimta neteisėtai.
„Nuo 50 iki 100 būstų gali būti naudojami ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Artimiausiu metu rengsime papildomus patikrinimus, aiškinsimės padėtį“, – sakė R.Rabačius.
Eilėje laukia, tačiau nuomotis nenori
Laura Stankevičienė
Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja
„Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti yra apie 3 tūkst. 700 žmonių, apgyvendinti – 4 tūkst. 627 asmenys, tačiau jų skaičius kasdien kinta. Per 100 būstų laukia remonto, tik jį atlikus galėsime siūlyti nuomai.
Kalbėti, kiek laiko žmonės laukia socialinio būsto, sunku, nes daugelis pirmose eilės vietose esančių žmonių nesutinka nuomotis pasiūlyto būsto.
Gal tie žmonės susikūrę savo gyvenimus, turi kur gyventi, tačiau mes iki šiol negalėjome jų iš pretendentų sąrašų išbraukti.
Kai atsiranda galimybė suteikti būstą, jį nuomotis sutinka ne pirmas eilėje stovintis, ar antras, o tarkime – šimtinis. Galima tik numanyti, jog pirmasis šimtukas tik užima eilę.
Naujosios įstatymų pataisos leidžia iš pagrindų keisti pretendentų į socialinį būstą eilę. Išsiuntę pranešimus ir nesulaukę žmonių reakcijos, juos galime šalinti iš eilės.
Taip pat turime galimybę patikrinti turto bei pajamų deklaracijas. Manau, kad iš eilės bus papildomai išbraukta dalis žmonių, kurių pajamos viršija nustatytas.“
