Kur gyvena tie žmonės, kokie jų turtai ir ko jie bijo?
Kiek jų?
Vien per 2014 metus dolerinių milijonierių skaičius (ataskaitoje minimi žmonės, turintys turto ne mažiau kaip už 1 mln. dolerių, kurį jie gali investuoti – tai pinigai, obligacijos ir t.t.) pasaulyje padidėjo 920 tūkstančių, arba 6,7 proc., ir šiandien jų priskaičiuojama 14,6 mln. žmonių.
Bendra jų turto vertė yra 56,4 trilijonai dolerių, o iki 2017 metų ji viršys 70 trilijonų dolerių. Turtingų žmonių skaičius 2014 metais sparčiausiai augo ne Šiaurės Amerikoje, o Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Indijoje milijonierių skaičius per metus išaugo 26 proc. (iki 198 tūkst. žmonių).
Turtingiausi iš turtingiausių šioje žmonių grupėje – tie, kurių turtas didesnis kaip 30 mln. dolerių – sudaro 1 proc. visų milijonierių, tačiau jie valdo 35 proc. visų turtų.
60,3 proc. turtingiausių žmonių gyvena keturiose šalyse – JAV (4,4 mln.), Japonijoje (2,5 mln.), Vokietijoje (1,1 mln.) ir Kinijoje (890 tūkst.). Rusija yra 17 vietoje. Dolerinių milijonierių šioje šalyje – 155 tūkst. (beje, 2013 metais jų buvo net 5 tūkst. daugiau).
Kur jie investuoja pinigus?
Šiais metais turčiai rizikavo labiau, negu pernai: investicijos į vertybinius popierius buvo populiaresnės už depozitus ir grynuosius – atitinkamai 27 ir 26 procentai. Kitos pagal populiarumą investavimo kryptys – nekilnojamasis turtas (18 proc.) ir fiksuotų pajamų priemonės ( pvz., pastoviųjų pajamų vyriausybės vertybiniai popieriai – Red.). Paskutinėje vietoje (13 proc.) yra vadinamosios alternatyviosios investicijos – struktūrizuoti produktai (kitaip: struktūrizuotos finansinės priemonės, pvz., obligacijos, suteikiančios teisę įsigyti įmonės akcijų – Red.), rizikos draudimo fondai, išvestinės finansinės priemonės, užsienio valiutos, prekių rinkos ir privataus kapitalo fondai.
Labiau už kitus į akcijas linkę investuoti amerikiečiai ir kanadiečiai (jiems tenka net 34 proc. investicijų į šiuos vertybinius popierius). Japonijoje labiausiai gerbiami grynieji pinigai (37 proc.) ir ignoruojamos investicijos į nekilnojamąjį turtą (12 proc.).
Kaip jie priima sprendimus?
Jeigu milijonieriai prašo patarimo investavimo klausimu, tai dažniausiai jie savo klausimus užduoda kapitalo valdymo specialistams – taip elgiasi 30 proc. „Capgemini“ ir „RBC Wealth Management“ apklaustų turtuolių. Maždaug toks pat nuošimtis žmonių tariasi su savo šeimos nariais (27 proc.), o 22 proc. konsultuojasi su draugais.
Ataskaita rodo, kad „tradiciškai stabilus“ aktyvų valdymo verslas dabar išgyvena pokyčius: keičiasi turtingų žmonių demografinė sudėtis, jų interesai ir poreikiai, o taip pat ir technologijos, kurios čia naudojamos. Jaunesni milijonieriai investuotojai, norėdami pasikonsultuoti investicijų klausimais, linkę naudotis kompiuterinėmis programomis – jomis pasirengę pasikliauti 67 proc. jaunesnių kaip 45 metų turtuolių , o vyresnių – tik 38 procentai.
Ko jie bijo?
Svarbiausios priežastys, keliančios milijonieriams galvos skausmą – jų pačių ir artimųjų sveikata, gebėjimas apsirūpinti visam gyvenimui ir galimybė gyventi įprastiniu ritmu senatvėje. O jaunesni kaip 45 metų turtuoliai labiau pergyvena dėl ekonominių veiksnių, įtakojančių jų finansinius tikslus (tai jaudina 63 proc. „jaunų“ respondentų ir 56 proc. „senjorų“), jie pastebimai susirūpinę brangstančiu švietimu (54 proc. ir 30 proc.) ir nerimauja, kad naujoji karta nesugebės protingai valdyti paveldėtus turtus.
Parengė Leonas Grybauskas
